Asmeninis archyvasPastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie galimą mažosios bendrijos formos naikinimą ar platesnius smulkiojo verslo formų pokyčius.
Vienas iš argumentų – reikšmingas verslo liudijimų skaičiaus sumažėjimas. Lyginant 2025 m. vasario 1 d. su 2026 m. vasario 1 d., verslo liudijimų skaičius sumažėjo nuo 51 tūkst. iki 46 tūkst. (toks 10 proc. mažėjimas užfiksuotas pirmą kartą – iki šiol, pastaruosius kelerius metus, buvo fiksuojamas apie 10 proc. verslo liudijimų skaičiaus augimas). Svarstoma, kad šį kritimą galėjo lemti verslininkų „persikėlimas“ į mažosios bendrijos formą, tačiau toks aiškinimas nebūtinai atspindi visą situacijos vaizdą. Kartu su mokestine reforma, galėjusia turėti įtakos verslo formų pasirinkimui, reikšmingai keitėsi ir savivaldybių nustatomos verslo liudijimų kainos – kai kur jos augo itin sparčiai. Todėl prieš darant apibendrinančias išvadas ar priimant sprendimus dėl verslo formų ateities būtina įvertinti ne tik registrų statistiką, bet ir realius kaštų pokyčius, su kuriais susiduria smulkusis verslas skirtingose savivaldybėse.
60 savivaldybių, 86 skirtingos veiklos rūšys
Lietuvoje verslo liudijimų kainodara yra decentralizuota – ją savarankiškai nustato visos 60 savivaldybių. Šiuo metu reglamentuojamos 86 skirtingos veiklos rūšys, kurioms kiekviena savivaldybė tvirtina konkrečius fiksuotus pajamų mokesčio dydžius. Be to, kainos diferencijuojamos pagal veiklos teritoriją: atskirai nustatomas tarifas, kai veikla vykdoma tik konkrečios savivaldybės teritorijoje, kai verslo liudijimas galioja visoje Lietuvos Respublikoje, taip pat kai veikla vykdoma visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras savivaldybes. Taigi kiekviena savivaldybė faktiškai suformuoja išsamų kainodaros rinkinį visoms 86 veikloms, priklausomai nuo pasirinktos veiklos teritorijos, todėl verslo liudijimų sistema Lietuvoje pasižymi tiek veiklų, tiek teritorinių parametrų įvairove.
Savivaldybių sprendimai: kiek kainų keista 2026 m.
Išanalizavus visų 60 savivaldybių patvirtintas 2025 ir 2026 m. verslo liudijimų kainas (per visas 86 veiklos rūšis ir visus teritorinius taikymo modelius), matyti, kad kainodara šiemet buvo gerokai dinamiškesnė nei ankstesniais metais. 24 savivaldybės kainų nekeitė nė vienoje kategorijoje – jų patvirtinti tarifai išliko identiški visoms veikloms. Tuo tarpu 31 savivaldybėse bent daliai veiklų kainos buvo padidintos, o 32 savivaldybėse bent daliai veiklų kainos sumažintos. Svarbu pažymėti, kad dalis savivaldybių kainodarą keitė nevienodai – savivaldybėse fiksuoti mišrūs sprendimai, kai vienoms veikloms ar teritoriniams modeliams kainos buvo didinamos, o kitoms – mažinamos. Tik 2 savivaldybės kainas išimtinai didino, o 3 – tik mažino, be priešingos krypties pokyčių. Tai rodo, kad 2026 m. verslo liudijimų kainų politika savivaldybėse nebuvo vienakryptė – sprendimai buvo diferencijuoti ir dažnu atveju fragmentiški, o tai tiesiogiai veikia skirtingų veiklų patrauklumą skirtingose teritorijose.
Bendra kainų kryptis kainas didinti
Vertinant bendrą 2025 m. ir 2026 m. kainų skirtumą per visas 86 veiklas ir visus tris teritorinius modelius, bendras Lietuvos savivaldybių vidurkis rodo, kad verslo liudijimų kainos vidutiniškai pakito apie 470 eurų. Tai reiškia, kad kainodaros pokyčiai šiemet buvo reikšmingi ir turėjo apčiuopiamą finansinį efektą. Didžiausią vidutinį kainų augimą fiksavo Vilkaviškio r. sav. – apie 517 eurų, antroje vietoje – Telšių r. sav., kur kainos vidutiniškai padidintos apie 395 eurus. Toliau rikiuojasi Šilalės r. sav. ir Visagino sav. (po maždaug 247 eurus), Šakių r. sav. (apie 243 eurus) bei Radviliškio r. sav. (apie 215 eurų). Tuo metu ryškiausias vidutinis kainų mažėjimas fiksuotas Trakų r. sav. – apie 380 eurų, taip pat Vilniaus m. sav. (apie 327 eurus), Vilniaus r. sav. (apie 259 eurus), Šiaulių r. sav. (apie 228 eurus) ir Rokiškio r. sav. (apie 205 eurus). Šie skaičiai rodo, kad savivaldybių kainodaros sprendimai 2026 m. buvo itin skirtingi – vienose teritorijose verslo liudijimai reikšmingai brango, kitose – akivaizdžiai pigo.
Bendri skaičiai neatskleidžia viso paveikslo: būtina analizuoti konkrečias veiklas
Net ir vertinant bendrą verslo liudijimų skaičiaus pokytį ar vidutinius kainų augimus savivaldybėse, daryti apibendrintas išvadas būtų klaidinga, jei neanalizuojamos konkrečios veiklos rūšys. Skirtingose savivaldybėse verslo struktūra gali iš esmės skirtis: vienur itin populiarios apgyvendinimo ir kaimo turizmo paslaugos, kitur – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, dar kitur reikšmingą dalį sudaro, pavyzdžiui, juvelyrinių dirbinių gamyba ar apdirbimas. Todėl net ir vienos veiklos kainos padidinimas ar sumažinimas konkrečioje savivaldybėje gali turėti neproporcingai didelę įtaką bendram verslo liudijimų skaičiui ar pajamų struktūrai, tuo tarpu kitose savivaldybėse toks pats pokytis būtų beveik nepastebimas.
Dėl šios priežasties bendri vidurkiai, nors ir leidžia matyti kryptį, išlieka gana grubus matas. Siekiant susidaryti realų situacijos vaizdą ir priimti pagrįstus sprendimus, būtina analizuoti, kokioms konkrečioms veikloms savivaldybės keičia kainas, kokia yra tas veiklas vykdančių asmenų struktūra bei demografinės ypatybės konkrečioje teritorijoje. Tik toks detalesnis, veiklų lygmens vertinimas leidžia suprasti tikrąjį kainodaros sprendimų poveikį vietos verslo ekosistemai.
Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, dėstytoja
