Asmeninis archyvasPo energingų startų 2025 m. pirmąjį pusmetį, nuo liepos apdirbamosios pramonės augimas išsikvėpė. Trečiąjį ketvirtį stebėjome epizodus, kai pramonės produkcijos apimtys net buvo kuklesnės nei analogiškais 2024 m. mėnesiais. Geopolitinės įtampos, vangesnė ES pramonės raida ir struktūrinės problemos bei JAV muitų politikos viražai didino neapibrėžtumą ir gadino rinkų apetitą mūsų produkcijos eksporto srautams.
Metų pabaigos gamybos rezultatai optimizmo neįkvepia – nuo liepos gamintojai tęsia vangesnės raidos atkarpą. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, apdirbamoji gamyba gruodį sukūrė tik 0,3 proc. daugiau produkcijos nei lapkritį. Gruodį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, apdirbamosios gamybos apimtys padidėjo tik 1,4 proc. Jei atmestume naftos produktų perdirbimo įtaką, metinis apdirbamosios pramonės augimo tempas siekė 2,3 proc. Tai yra gerokai lėčiau nei metų pradžioje: sausio-gegužės mėn. pramonės produkcijos (be naftos produktų) apimtys buvo net 7,8 proc. didesnės nei prieš metus.
Veržliu dviženkliu augimu ir toliau džiugino 5 proc. visos apdirbamosios pramonės produkcijos pagaminanti kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba. Į antrą metų pusę pagreitį įgavo ir niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos pramonė. Vis dėlto, ne visoms inžinerinės pramonės šakoms metai buvo sėkmingi. Po itin spartaus augimo distancijos 2023-2024 m., prastesni 2025-ieji buvo variklinių transporto priemonių, priekabių ir puspriekabių pramonei. Šios šakos gamybos apimtys pernai buvo grubiai penktadaliu mažesnės nei prieš metus. Tam įtakos turėjo vangi Europos auto pramonės raida, kurią alina struktūriniai iššūkiai, aštrinami nuolatinės agresyvios Kinijos konkurencijos. Kuklesnius nei 2024 m. rezultatus fiksavo ir elektros įrangos pramonė.
Tiesa, inžinerinės pramonės perspektyvoms palanku tai, kad ES persibraižė prioritetų žemėlapius ir ketina skirti gerokai daugiau lėšų regiono gynybos stiprinimui ir atgrasymo reikmėms. Tai atvers nišų tiek tiesiogiai karo pramonės plėtrai, tiek ją aptarnaujančioms ir komponentus gaminančioms veikloms.
Įgauto pagreičio pernai neprarado medienos pramonė, išskyrus baldus. Paskutinį 2025 m. ketvirtį šios šakos pagaminta produkcija siekė virš dešimtadalio daugiau nei atitinkamą laikotarpį prieš metus. Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas, įsibėgėjo kreditavimas, pakilo nekilnojamojo turto rinkos pulsas ir su statybomis, apdaila ir įranga susijusios produkcijos paklausa. Visa tai skatino didinti ir cikliškai jautresnių gamybos sektorių apsukas.
Analogiškų palankių tendencijų tikėtumėmės ir iš baldų pramonės, tačiau pernai ciklinio atsigavimo įtaką šioje šakoje užgožė kiti veiksniai. Baldai – viena svarbesnių prekių grupių, kurias Lietuva eksportuoja į JAV. Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai ir apšvietimo reikmenys pernai sudarė virš 12 proc. visos lietuviškos kilmės produkcijos eksporto į Valstijas vertės. Tuo tarpu, JAV rinkos vaidmuo viso lietuviškos kilmės baldų eksporto struktūroje sudarė 7 proc. Taigi, natūralu, kad JAV protekcionizmas, sprendimų dėl muitų neapibrėžtumas paveikė ir šiek tiek išbalansavo šios šakos planus. Pirmąjį pernai metų pusmetį, įmonėms bandant užbėgti muitams už akių ir iš anksto maksimaliai užpildyti JAV sandėlius, šių prekių eksportas į Valstijas šoktelėjo dviženkliais tempais, o atskirais mėnesiais – netgi kartais, tačiau antroje metų pusėje jau buvo galima stebėti reikšmingus metinius nuosmukius. Mūsų eksporto konkurencingumui nepalankus buvo ir dolerio atžvilgiu pabrangęs euras.
Apskritai, Lietuvos tiesioginiai prekybos saitai su JAV nėra itin glaudūs. Pernai JAV rinkai tenkanti eksporto dalis šiek tiek sumažėjo ir siekė 6,2 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto. Šiame sraute dominavo mineralinis kuras, chemikalai (reagentai, trąšos), baldai, optikos, foto, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisai, dirbiniai iš geležies ir plieno, plastikai.
Vertinant 2026-ųjų perspektyvas, eksportuotojų finansinę manevro laisvę palaikys stabili palūkanų normų aplinka ir įsibėgėjantis ciklinis atsigavimas eksporto rinkose. Numatomos beprecedentės investicijos į gynybos sritį ES šalyse gali atverti papildomų nišų ne tik tiesiogiai karo pramonei, bet ir atvers komponentų, detalių ar dvejopos paskirties produkcijos gamybai. Nors naujos ES prekybos sutartys su Pietų Amerikos šalimis ir Indija ir neduos greito efekto, tačiau tai palaipsniui gali prisidėti prie eksporto plėtros ir eksporto rinkų diversifikacijos.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
