Asmeninis archyvasEuropos Komisijai ruošiantis svarstyti naują tabako direktyvą, kuria būtų harmonizuojami tabako akcizai visoje ES, direktyvą remianti Prancūzija susiduria su itin aukštu kontrabandos lygiu.
Prancūzijos vykdoma aukšto akcizo politika iš tiesų sukuria „kontrabandos stimulą“ – didžiulis akcizų tarifas šioje šalyje skatina kontrabandininkus tiekti rinkai pigesnes cigaretes ir yra suformavęs reikšmingą kainų atotrūkį tarp legalaus ir nelegalaus tabako.
Kontrabandą perkeltų iš vidaus prekybos į išorinę
Kontrabandos mastus šioje šalyje atskleidžia skaičiai: net apie 40 proc. visų Prancūzijoje suvartojamų cigarečių yra nelegalios kilmės. Dėl šios priežasties legali rinka nuolat mažėja, kenčia teisėti prekybininkai ir valstybės biudžetas. Skaičiuojama, kad dėl kontrabandos Prancūzijos valstybė kasmet praranda 7-9 mlrd. eurų pajamų.
Šios sumos itin reikšmingos viešųjų finansų požiūriu, todėl galima teigti, kad dabartinė aukšto akcizo politika, kuri išstumia didelę rinkos dalį į šešėlį, yra ekonomiškai nepateisinama. Didinant akcizus iki pernelyg aukšto lygio, mokesčių surinkimas mažėja, o kontrabanda – plečiasi.
Siūlomas vieningo akcizo įvedimas visoje ES teoriškai galėtų sumažinti vidinę kontrabandą tarp Bendrijos valstybių, tačiau praktikoje tai gali duoti priešingą rezultatą.
Vienodai aukšti akcizai, kurie būtų artimi dabartiniam Prancūzijos lygiui, padidintų visos ES rinkos patrauklumą nelegaliems tabako gamintojams iš trečiųjų šalių, tokių kaip Baltarusija ar Ukraina. Tokia politika kontrabandą perkeltų iš vidaus prekybos į išorinę ir dar labiau išplėstų organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklą visame žemyne.
Marselio uostas ar nelegalūs tabako fabrikai dėl to tikrai nenustos veikti – tiesiog keisis kontrabandos srautų kryptys.
Lemia šešėlinės ekonomikos augimą
Esminis skirtumas tarp ideologiškai grįstos ir ekonomiškai pagrįstos politikos yra orientacija į principus ir tikslus, priešingai nei į realius rezultatus. Prancūzijos atvejis yra puikus pavyzdys, kai tabako politika yra grįsta ideologiniais ir moraliniais argumentais (tikslu maksimaliai sumažinti rūkymą), ignoruojant ekonomines pasekmes – smarkiai išaugusią kontrabandą ir milijardinius biudžeto praradimus.
Viešosios sveikatos argumentai dažnai tampa priedanga politikai, kuri ekonomiškai sukelia priešingus rezultatus nei siekta. Prancūzijos (taip pat ir Australijos) patirtys aiškiai rodo, kad, didinant akcizus virš tam tikros ribos, tabako vartojimas persikelia į šešėlį, o oficialūs rūkymo rodikliai neparodo tikro vartojimo mažėjimo masto. Sveikatos apsauga tampa politikos pateisinimu, nepaisant jos realių ekonominių pasekmių.
Taip pat galima sakyti, kad per didelis reguliavimas, nesuderintas su realia paklausa, beveik visada skatina šešėlinės rinkos augimą. Ekonominė logika aiškiai teigia, kad paklausai išliekant stipriai, o legaliai pasiūlai tapus neįperkama ar nepasiekiama, šešėliniai rinkos dalyviai užpildys atsiradusią nišą. Tai akivaizdžiai patvirtina tiek istorinis, tiek dabartinis tabako rinkos reguliavimo pavyzdys, kuriame pernelyg griežtas reguliavimas, nepalaikomas papildomų priemonių, neišvengiamai lemia šešėlinės ekonomikos augimą.
Tuo tarpu ekonomiškai pagrįsta politika būtų lankstesnė, reaguotų į faktinę situaciją ir pasekmes, koreguodama akcizų lygius taip, kad sumažintų tiek rūkymą, tiek šešėlinę ekonomiką.
Alternatyva – diferencijuoti tarifai
Logiškesnė alternatyva Prancūzijos patirčiai būtų diferencijuoti tarifai, atsižvelgiant į šalių ekonominį pajėgumą ir pasienio padėtį.
Diferencijuotas akcizas leistų mažesnėms, pasienyje su pigesnėmis rinkomis esančioms valstybėms taikyti žemesnius tarifus ir taip sumažinti nelegalios prekybos paskatas ir kontrabandos pelningumą. Toks požiūris būtų tvaresnis ekonominiu požiūriu, nes labiau atitiktų realias rinkos sąlygas bei sumažintų šešėlinės ekonomikos riziką.
ES turėtų kurti bendrą veiksmų planą, kuris derintų sveikatos apsaugos tikslus su ekonominėmis realijomis, o ne taikytų „vieno modelio visiems“ metodą. Kompleksinė strategija turėtų apimti ne tik palaipsniui didinamus ir ekonominėms galimybėms pritaikytus akcizus, bet ir sustiprintą teisėsaugos bendradarbiavimą, veiksmingą išorinių ES sienų apsaugą bei tikslines viešosios sveikatos priemones, kurios padėtų mažinti priklausomybę nuo tabako.
Dr. Arūnas Burinskas yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas
