SEBPrekių eksportas per keturis pirmus 2021 metų mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu (12,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo dar daugiau – 15,6 procento. Tai rodo, kad Lietuvos pramonė pagavo palankų paklausos vėją ir bent jau pajamų rodikliai šiemet bus gerokai didesni negu prieš metus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelio pramonės prekių kainos šiemet bus daug didesnės. Tačiau daugeliui įmonių pelno ir pajamų pokyčių kryptis šiemet gali išsiskirti dėl smarkiai pabrangusių žaliavų.
Tokį istoriškai didelį metinį prekių eksporto pokytį metų pradžioje lemia ne tik tai, kad praėjusių metų balandį eksportas buvo istoriškai mažas ar kad eksportuotų gaminių kainos per metus padidėjo. Yra nemažai prekių, kurių paklausa eksporto rinkose auga jau nuo praėjusių metų pabaigos ir šiemet jų eksportas iš Lietuvos pasiekė visų laikų rekordą. Pavyzdžiui, šių metų kovą baldų eksportas buvo rekordinis – per mėnesį jų eksportuota už 181 mln. eurų. Balandį eksportas buvo nežymiai mažesnis, jį vis labiau pradeda riboti gamybai būtinų žaliavų trūkumas.
Rekordiškai daug šiemet eksportuojame ir tam tikrų aukštos pridėtinės vertės produktų. Per pirmus keturis 2021 metų mėnesius reagentų eksportuota už 330 mln. eurų, arba 3 kartus daugiau negu prieš metus. Fermentų eksportas per šį laikotarpį padidėjo net 7 kartus. Per pirmus šių metų mėnesius pasiektas optikos ir medicinos įrangos eksporto rekordas. Šių gaminių eksportuota atitinkamai už 20 ir 45 mln. eurų.
Didesnės žaliavų kainos skatina didinti gamybą ir eksportą
Akivaizdu, kad Lietuvos verslas reaguoja į paklausos pokyčius pasaulyje ir stengiasi jais pasinaudoti. Pavyzdžiui, per metus 50 proc. pabrangus juodųjų metalų laužui, jo eksportas per keturis šių metų mėnesius padvigubėjo iki beveik 120 mln. eurų. Anksčiau už tokią sumą juodųjų metalų laužo būdavo eksportuojama per visus metus, o dabar gyventojai ir įmonės skuba parduoti metalo laužą, kol jo kaina tokia aukšta.
Balandį rekordiškai daug eksportuota ir medienos bei jos gaminių, neįtraukus baldų, – beveik už 99 mln. eurų. Žaliavinės medienos bei jos gaminių – statybinės medienos, stalių gaminių, padėklų, medinių namų – paklausa pasaulyje nuo praėjusių metų vidurio yra labai didelė ir tokią padėtį stengiamasi išnaudoti, kiek galima. Dėl tokios stiprios paklausos smarkiai išaugo ir pirminės žaliavos – pjautinės medienos – kaina. Tačiau kol kas medienos gaminių kainos tiek nepadidėjo ir tai ženklas, kad ne visoms šio sektoriaus įmonėms pelningumo pokyčiai antrą pusmetį bus palankūs.
Per metus padidėjusios produkcijos kainos lemia ir vis dar artimiausiais mėnesiais lems, kad tokių prekių, kaip trąšos, plastikų gaminiai, naftos produktai, eksporto metinis pokytis bus didelis. Tačiau reikia atsiminti, kad žaliavų rinkai būdingas cikliškumas ir ilgai didelės kainos nesilaiko, todėl labai tikėtina, kad metalų ar medienos kainos kitąmet jau bus mažesnės.
Paukštienos ir kiaulienos eksportas turėtų atsigauti
Metų pradžia buvo sudėtingiausia mėsos ir jos subproduktų eksportuotojams. Kiaulienos eksportas per metus krito beveik penktadaliu (18 proc.), paukštienos – net ketvirtadaliu (25 proc.). Tačiau matome, kad ir mėsos kainos pastaraisiais mėnesiais atsigauna. Be to, mažėjant ribojimams ir atsiveriant kavinėms ir apgyvendinimo įstaigoms, šių gaminių paklausa eksporto rinkose vėl turėtų sustiprėti.
Kol kas yra gana palankios sąlygos tikėtis, kad javų ir rapsų eksportas rudenį vėl bus didelis. Šiemet žieminių javų plotas yra rekordinis. Žieminiais rapsais apsėtas plotas yra vos 1,6 proc. mažesnis. Kol kas yra nemažai prielaidų prognozuoti, kad nors derlingumas šiemet ir nebus didesnis negu praėjusiais rekordiniais metais, tačiau bus geresnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Be to, javų ir rapsų kainos vis dar yra gerokai aukštesnės negu prieš metus.
Dėl „Brexit“ nuostolių patyrė Jungtinės Karalystės, o ne Lietuvos eksportuotojai
Įdomu tai, kad Jungtinės Karalystės galutinis pasitraukimas iš Europos Sąjungos kol kas nepadarė didesnės neigiamos įtakos Lietuvos eksportuotojams. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JK per pirmus keturis mėnesius padidėjo daugiau negu trečdaliu (35 proc.). Tačiau importas iš JK smuko net 60 procentų. Kol kas neatsigauna nei drabužių ar alkoholinių gėrimų, nei automobilių, įrenginių ar elektronikos gaminių importas. Visgi tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais, senkant atsargoms, prekių importas į Lietuvą iš šios šalies ims didėti.
Statistikos departamento verslo apklausų duomenimis, gegužę net 21 proc. pramonės įmonių susidūrė su žaliavų ar įrenginių trūkumu – daugiausiai nuo 2003 metų, kai tokia apklausa vykdoma. Žaliavų gamybai trūkumo problema išsispręs, tik tam reikės laiko. Neramina ir tai, kad neslopsta konteinerių krizė – konteinerių atplukdymo iš Kinijos į Šiaurės Europą kaina vis dar auga ir jau viršija 11 tūkst. JAV dolerių už konteinerį, o tai yra 7 kartus daugiau negu prieš metus. Tiesa, konteinerių iš Europos į Kiniją transportavimo kaina per metus mažai tepasikeitė ir siekia maždaug 1,6 tūkst. JAV dolerių už konteinerį. Nors kaina ir nedaug pakito, tačiau gauti konteinerių eksportuotojams nėra paprasta.
Antrą metų pusmetį eksporto tendencijos neturėtų labiau keistis, bet metinis augimo tempas natūraliai slops. Dėl atsigaunančios ES, JAV ir kitų šalių ekonomikos prekių paklausa liks didelė. Tikėtina, kad pramonės įmonės vėl vis drąsiau investuos siekdamos didinti ir darbo našumą, ir gamybos pajėgumus. Jau minėta pramonės įmonių apklausa rodo, kad vėl daug įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu, ir tai neišvengiamai įmones verčia ieškoti sprendimų, galinčių didinti darbo našumą.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.
