Galvodami apie įmonės pavadinimą ir jos prekių ženklus, daugelis pradedančių verslą renkasi lietuviškus žodžius, tikėdamiesi nušauti du zuikius vienu metu – ir atitikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) reikalavimus, ir nedubliuoti kurio nors ženklo užsienyje. Vis dėlto, nesenas „Audimo" pavyzdys rodo – net ir lietuviškas, lietuvišką etimologiją turintis žodis negarantuoja visiško saugumo.
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) liepos pabaigoje nusprendė neleisti lietuvių sportinės aprangos gamintojui registruoti ilgus metus Lietuvoje veikiančio prekių ženklo Europoje dėl pernelyg didelio panašumo į Vokietijos automobilių gamintojo „Audi" prekių ženklą.
Teisybės dėlei reikia paminėti, jog bendrovė „Audimas" turi tiek registruotą įmonės pavadinimą (kurio niekas nenuginčijo), tiek dar ankstesnį, kitą Europoje registruotą prekių ženklą, kuriame yra žodis „Audimas" (kurio vėlgi niekas nenuginčijo).
Tačiau EUIPO sprendimas vis tiek įdomus.
Lietuviams tai skamba absurdiškai, turint omenyje, kad su „Audi" bendrumų lietuviškas žodis „austi", „audinys" neturi, o „Audimo" prekių ženklas Lietuvoje žinomas nuo 1931 m., kai buvo įkurtas Kaune („Audi" Vokietijoje buvo įkurta 1909 m.).
Vis dėlto, EUIPO sprendimus priima atsižvelgdama į ne į žodžio etimologiją originalo kalba, o į tai, kaip toks pavadinimas skambėtų daugumai europiečių – akivaizdu, su „Audi" bendrumų tikrai būtų.
Ryškiausios kovos dėl prekių ženklų Europoje pastaruoju metu
Ne visiems pasiseka taip, kaip pasisekė „Audi". Šių metų birželį Europos Sąjungos Bendrasis teismas atmetė „Adidas" prašymą išplėsti visame pasaulyje gerai atpažįstamo, dar 1949 m. „Adidas" įkūrėjo Adžio Dasslerio užregistruoto ant futbolo batelių trijų juostelių logotipo registracijos apsaugą rūbų, kepurių ir batų kategorijoms. Teismas motyvavo, kad šis logotipas – nepakankamai išskirtinis, kad jį būtų galima šioms prekių kategorijoms registruoti.
Panašaus likimo susilaukė „McDonalds". Šių metų sausį Airijos įmonė „Supermac" įtikino EUIPO leisti ir kitoms įmonėms ES vartoti „Big Mac" vardą. Ši kova Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnyboje buvo principinė – „Supermac" niekada neturėjo jokio produkto, vadinamo „Big Mac", bet į tarnybą kreipėsi su prašymu panaikinti „McDonalds" priklausomą ženklą po to, kai patys „McDonalds" pirmieji užprotestavo dėl airių įmonės bandymo registruoti savo prekės ženklą „Supermac".
„McDonalds" atvejis – klasikinis atvejis, kai užregistravusios savo prekių ženklus įmonės (ypatingai – didelės) per daug pasikliauna „verslišku" savo intelektinės nuosavybės teisių supratimu ir įvertinimu: didelė korporacija, didelė rinka ir net didelė paklausa dar nieko nereiškia.
Deja, prekių ženklų teisėje verslo logika negalioja. Šis konkretus pavyzdys rodo, kad kartais, gerai nepasiruošus arba per daug lengvai pasižiūrėjus į bet kokį ginčą, tai gali išvirsti ir į atvirkštinį variantą.
Pagrindinės pamokos registruojantiems savo prekių ženklus
Norintiems netapti nei „Audimu", praradusiu galimybę naudoti savo naujausią prekių ženklą Europoje, nei „McDonalds", pervertinusiu savo galimybes skųstis dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo, reikėtų laikytis kelių taisyklių.
Pirma taisyklė – dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo galima kreiptis tik tada, kai įrodoma, jog panašaus ženklo naudojimas sukelia galimybę susipainioti.
Prekių ženklai yra komerciniai simboliai, kurių pagrindinė paskirtis – padėti atskirti kompanijos produktus ar paslaugas nuo kitų produktų ar paslaugų. Tam, kad būtų galima kreiptis dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo, turi būti įrodoma sukelta galimybė susipainioti (kai panašus prekių ženklas naudojamas panašioms prekėms ar paslaugoms ir dėl to kyla rizika vartotojams supainioti jų kilmės šaltinį).
Antra taisyklė – apgalvoti, ar veiksmas neturės pernelyg skaudaus atoveiksmio.
Kreipiantis dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo reikia labai tiksliai pagalvoti kelis žingsnius į priekį – pavyzdžiui, ar skundžiamasis nepateiks atsakomojo veiksmo ir neinicijuos besiskundžiančiojo ženklo panaikinimo (dėl nenaudojimo, dėl išskirtinumo nebuvimo ir pan.).
Trečia taisyklė – registruoti domenus ir kuo daugiau įvairesnių ženklų.
Reikėtų registruoti ne tik prekių ženklą, bet ir domeną (preziumuojant, kad pats įmonės pavadinimas irgi jau apsaugotas prekių ženklu). Taip pat reiktų registruoti kuo daugiau įvairesnių ženklų („šeimos" ženklų), jei ateityje planuojama tą ženklą naudoti įvairiomis formomis. Tai reikalinga, nes apsauga galioja tik tam, kas įregistruota, tad gali būti taip, kad įregistruota viena forma, naudojama – kita, ir kilus ginčui galima netekti neregistruoto ženklo, o registruotas bus panaikintas dėl nenaudojimo.
Ketvirta taisyklė – analizė prieš prekių ženklo registraciją.
Elementaru, bet dažnai pamirštama – prieš pradedant prekių ženklo registraciją būtina pasidaryti analizę, ar planuojamas apsaugoti ženklas yra išskirtinis, ar nėra panašių ženklų, užregistruotų panašioms prekėms ar paslaugoms. Jei yra – kokie tai ženklai, kokie jų savininko galimi planai atitinkamose rūpimose rinkose, ar nėra daugiau panašių ženklų, jei yra – kaip vartotojai juos visus vertina (lengvai atskiria, ar ne ir t.t.).
Tik po tokios analizės, po rizikų įsivertinimo ir jų sumažinimo, pavyzdžiui, pakeitus žodinį planuotą registruoti ženklą į vaizdinį su daug elementų, verta judėti toliau.
Penkta taisyklė – Laukiniai vakarai socialiniuose tinkluose. Prekių ženklo registravimas paprastai nesuteikia išskirtinių teisių socialiniuose tinkluose.
Užregistravę prekių ženklą negalite tikėtis, kad galėsite pareikalauti atiduoti naudotojo vardą, paskyros vardą, jau priklausantį kam nors kitam. Socialiniuose tinkluose, pvz. „Facebook", galioja pirmumo teisė – kas pirmas už(si)registruoja, tas ir yra teisėtas paskyros pavadinimo savininkas.
Be abejonės, tai galioja tik tuo atveju, jei toje paskyroje nėra vykdoma ūkinė veikla, analogiška arba panaši teisėto prekių ženklo turėtojo veiklai.
Šešta taisyklė – prekių ženklų naudojimas savireklamai yra leidžiamas. Konkurentai gali naudoti jūsų prekių ženklą savireklamai, o jūs – konkurentų.
Jei į „Google" įvesite savo įmonės pavadinimą, viršuje greičiausiai pamatysite kelis įmonių „Google Adwords" skelbimus. Kai kuriose šalyse konkurentų prekių ženklų kaip raktažodžių reklamos kampanijai kūrimas irgi laikomas prekių ženklų pažeidimu, tačiau Lietuvoje taip nėra – argumentuojama, kad net ir naudojant konkurentų raktažodžius reklamai, vis dėlto nėra sukuriamas apgaulingas įspūdis, nėra apgaulės, kad reklamuojama įmonė teikia analogiškas raktažodyje nurodytos įmonės veiklai paslaugas.
Lygiai taip pat intelektinės nuosavybės pažeidimu nelaikoma nuoroda į kitus prekių ženklus, pavyzdžiui, nėra draudžiama lyginti savo produktą ar paslaugą su konkurentų produktu ar paslauga, darant nuorodą į konkretų konkurentų prekių ženklą.
Rūta Pumputienė yra advokatė
