Beveik visose ekonomiškai svarbiausiose pasaulio šalyse – gerėjančių ūkio tendencijų ir teigiamų lūkesčių pliūpsnis. Kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikos, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Pirmą kartą po pasaulinės finansų krizės ekonominė padėtis gerėja beveik visose valstybėse – ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose. Baigėsi ūkio nuosmukis Rusijoje ir Brazilijoje, įsibėgėja JAV ekonomika, nors jos plėtra, tiesa, ir nepasieks naujojo prezidento pažadėtų svaigių aukštumų. Svarbiausia – euro zonos ekonominių vertinimų rodiklis, pirkimo vadybininkų indeksai ir daugelis kitų išankstinių indikatorių pakilo į aukščiausią lygį per pastaruosius penkerius metus. Kita vertus, geriausiai šiuo metu atrodo ne faktiniai makroekonominiai duomenys – pramonės, mažmeninės prekybos apimtys ar atlyginimų augimas, o lūkesčius matuojantys rodikliai. Iš dalies tai susiję su sunkiai įgyvendinamais pažadais (sumažinti mokesčius JAV), ar apskritai nerealiais ir net pavojingais pažadais, pavyzdžiui, pasitelkiant protekcionistines priemones paskatinti darbo vietų kūrimą. Vis dėlto net ir ne visiškai racionalūs lūkesčiai yra svarbūs – jie gali tapti „savaiminiu išsipildymu“ ir paveikti realią ekonomiką, paskatinti investicijas, kurti darbo vietas ir didinti atlyginimus. Vis geriau nusiteikę ir Lietuvos gyventojai bei verslininkai. Kovo mėnesį ekonominių vertinimų rodiklis, apibendrinantis visų sektorių lūkesčius, buvo aukščiausiame lygyje nuo 2013 m. vasaros. Labiausiai gerėjo pramonės, statybų bei paslaugų sektorių įmonių lūkesčiai. Pramonės įmonės geriau vertina paklausą, gamybos ir eksporto perspektyvas, o gyventojai, nors ir šiek tiek atsargiau, bet vis dar palankiai vertina asmenines finansines galimybes. Pastaruosius dvejus metus Lietuvos ekonomikos plėtrą slopino dėl prarastų NVS rinkų vangiai augęs eksportas bei investicijų stagnacija. Gerėjančios tendencijos Vakarų šalių eksporto rinkose ir atsitraukiantys kiti augimą slopinantys veiksniai lems spartesnį Lietuvos BVP ūgtelėjimą. Todėl „Swedbank“ padidino 2017 ir 2018 m. BVP prognozę 0,2 procentinio punkto iki, atitinkamai, 3 ir 2,7 proc. Investicijas iki šiol slopino neigiami lūkesčiai – verslo nerimas dėl ekonominių bei politinių procesų ir ES šalyse, ir Rytų rinkose. Be to, nemaža dalis įmonių ir ypač viešasis sektorius laukė lėtai skirstomos 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES paramos. Tačiau daugelis priežasčių neinvestuoti pamažu nyksta, todėl objektyvūs ekonominiai veiksniai skatins investicijas. Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis bei įmonių vidiniai finansiniai ištekliai šiuo metu yra rekordinėse aukštumose, o skolinimosi kaina – istorinėse žemumose. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet investicijos Lietuvoje augs 8 proc., o 2018 m. – 6 proc.

Daugybė pasaulinių ekonominių ir politinių problemų dar neišspręstos, ir vien teigiamų lūkesčių tolesnėje perspektyvoje nepakaks.

Verta paminėti, kad gerėja ne tik verslo lūkesčiai, bet ir faktinės eksporto tendencijos. Sausio mėnesį prekių eksporto apimtys buvo beveik penktadaliu didesnės nei prieš metus. Net ir neskaičiuojant šiam pokyčiui daugiausia įtakos turėjusių naftos produktų, matome, kad likusių prekių eksportas didės 15,1 proc. Tikėtina, kad tai trumpalaikis šuolis ir tokie svaigūs tempai nebus išlaikyti, tačiau bendras prekių ir paslaugų eksporto prieaugis šiemet sieks apie 5,5 proc. ir bus maždaug dvigubai spartesnis nei pernai. Nepaisant didėjančių darbo sąnaudų ir mažėjančio sąnaudų konkurencingumo, panašios eksporto tendencijos turėtų išsilaikyti ir kitais metais. Pastaruosius ketverius metus produktyvumas didėjo itin vangiai ir smarkiai atsiliko nuo atlyginimų augimo, tačiau šis atotrūkis šiemet ir kitais metais turėtų mažėti. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad atlyginimai didės šiek tiek lėčiau, o produktyvumas ūgtelės iki maždaug 3 proc. Vis tik nereikia užmiršti, kad daugybė pasaulinių ekonominių ir politinių problemų dar neišspręstos, ir vien teigiamų lūkesčių tolesnėje perspektyvoje nepakaks. Ir Prancūzijos prezidento rinkimai, ir ypač Italijos parlamento rinkimai gali rimtai sukrėsti ES pamatus. Iki šiol politikai JAV ir kitose šalyse susilaikė nuo agresyvios protekcionistinės politikos, bet ji vis dar gali tapti skaudžia realybe, kuri stabdytų tarptautinę prekybą ir globalizaciją. Kinijos struktūrinės problemos taip pat niekur nedingo, o jų sprendimo priėmimo metas tiesiog nukeltas į ateitį. Todėl Lietuvoje besidžiaugiant šiuo cikliniu ekonominės būklės pagerėjimu ir plėtros paspartėjimu taip pat būtina išnaudoti jį įgyvendinant reformas ir ruošiantis sunkesniems laikams. Ilgalaikės ekonomikos perspektyvos išlieka mažiau džiuginančios, o išliekanti didelių išorinių šokų tikimybė verčia galvoti ir apie planą B. Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas