Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugsėjo 16 d.


KOMENTARAS
PVM pokyčiai Europos Sąjungoje
Martynas Endrijaitis
Asmeninis archyvas
M. Endrijaitis.

Nuolat įvairiuose formatuose nagrinėjama geopolitinė situacija, netylančios diskusijos apie reikalingą papildomą finansavimą valstybių gynybai stiprinti neišvengiamai skatina tam tikrus procesus valstybių viešųjų finansų srityje.

Europos Komisija (EK) pastaruoju metu ypač aktyviai siekia sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį tarp ES valstybių narių. EK ataskaitose skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, dėl PVM atotrūkio ES valstybės narės 2020 m. neteko apie 93 mlrd. eurų PVM pajamų. Apie 25 proc. minėtos sumos valstybės prarado dėl ES prekyboje vykdomo PVM sukčiavimo. Galima tik nuspėti, kokio masto naudą ES valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, galėtų atnešti šios pajamos.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Todėl EK inicijavo viešas konsultacijas, tyrimus, buvo sudarytos darbo grupės. Galiausiai 2022 m. pabaigoje EK pateikė siūlymus keisti PVM direktyvą, t. y. pateiktas vadinamosios ViDA (VAT in digital age – PVM skaitmeniniame amžiuje) direktyvos projektas. Ir štai šiuo metu, 2024-ųjų vasarą, aktyviai ES lygiu vyksta diskusijos dėl šio direktyvos pasiūlymo.

Toliau neplėtodami šios iniciatyvos svarbos ir reikšmės stiprinant ES valstybių narių finansus, panagrinėkime, kuo ši direktyva (tiksliau – jos pakeitimai) gali būti aktuali plačiajai visuomenei. Dalis joje siūlomų pokyčių aktualesni verslui, tačiau panagrinėkime vieną ypač aktualų pasiūlymą, kuris palies plačią visuomenę kaip paslaugų vartotoją.

Įvairių interneto platybėse veikiančių elektroninių platformų veikla tiek Lietuvoje, tiek ES valstybėse vis labiau populiarėja, vis daugiau, pavyzdžiui, trumpalaikės gyvenamojo būsto nuomos, keleivių vežimo paslaugų teikiama per tokias platformas.

Elektroninės platformos, per kurias vyksta trumpalaikė nekilnojamojo turto nuoma ir teikiamos keleivių vežimo paslaugos, bus įpareigotos sumokėti PVM už tikruosius šių paslaugų teikėjus.

ViDA direktyvos projekte numatoma, kad elektroninės platformos, per kurias vyksta trumpalaikė nekilnojamojo turto nuoma ir teikiamos keleivių vežimo paslaugos, bus įpareigotos sumokėti PVM už tikruosius šių paslaugų teikėjus, t. y. ne PVM mokėtojus fizinius asmenis ir mažas įmones. Paprastai tariant, šiuo metu neretai įvairūs Lietuvos gyventojai per įvairias platformas nuomoja savo būstą – kartais tai daro tam tikro sezono metu, epizodiškai, kartais vieną ar kelis sykius per metus. Tačiau nuoseklaus mechanizmo, kuris užtikrintų, kad, kai tai privaloma, už šią veiklą būtų mokamas PVM, nėra. Ir taip yra ES lygmeniu – prarandamų mokestinių pajamų mastas jau minėtas straipsnio pradžioje.

Taigi šiuo pakeitimu siekiama, kad trumpalaikės nekilnojamojo turto nuomos ar keleivių vežimo paslaugos, teikiamos per platformas, visada būtų apmokestinamos PVM.

Kaip tai pasijaus visuomenėje vartotojui, pavyzdžiui, gyventojui, išsinuomojusiam būstą kelioms dienoms? Kai paslaugos teikėjas yra ne PVM mokėtojas, tuomet tokios paslaugos pabrangtų taikomu PVM dydžiu (Lietuvoje šiuo metu 21 proc.).

PVM yra netiesioginis mokestis. Tai reiškia, kad jo galutinė našta tenka paslaugos vartotojui. Jei asmuo, kuris įsigyja PVM apmokestinamą paslaugą, yra PVM mokėtojas, tuomet jis gali pirkimo PVM atskaityti. Iš esmės PVM skaičiuojamas kiekviename gamybos ar prekybos ciklo etape, tačiau, kol šį procesą atlieka ekonominę veiklą vykdantis PVM mokėtojas, tol pirkimo PVM atskaitomas, kol galiausiai galutiniame etape prekę ar paslaugą suvartoja galutinis vartotojas. Tuomet jis nupirkdamas paslaugą ar prekę ir sumoka PVM, kuris keliauja į valstybės biudžetą.

Jei asmuo nėra PVM mokėtojas, tuomet jam įsigijus paslaugą ir tenka galutinė našta sumokėti šį PVM. Todėl įgyvendinus ViDA direktyvą ne PVM mokėtojui minėtos nuomos paslaugos pabrangs.

Kaip rašoma EK išvadose, šiuo metu iškreipiama konkurencija, nes per elektronines platformas nekilnojamojo turto nuomos, keleivių vežimo paslaugos teikiamos pigiau, palyginti su verslo subjektais, kurie yra PVM mokėtojai ir moka PVM. Toks nevienodumas skatina ekonominį šešėlį, kai paslaugos teikiamos slepiant už jas gaunamas pajamas. EK tyrimai atskleidė, kad, kai ne PVM mokėtojai fiziniai asmenys ar mažos įmonės per elektronines platformas nuomoja nekilnojamąjį turtą (trumpalaikės nuomos paslaugos) ar teikia pavėžėjimo (taksi) paslaugas, taip nesurenkamos didelės PVM sumos. Tokių platformų paslaugos vis labiau populiarėja dėl pigumo.

Vis dėlto šis pasiūlymas neapima visų per elektronines platformas teikiamų paslaugų. Pavyzdžiui, EK pasiūlyme rašoma, kad pasiūlymai neapims pačių automobilių dalijimosi platformų ir kitų sričių. Todėl galima tik nuspėti, kiek ateityje šis pasiūlymas bus plečiamas ir kitoms per platformas teikiamoms paslaugoms.

Ypač dabartiniame kontekste, kai surenkamos mokesčių pajamos gali tapti svarbiu šaltiniu, pavyzdžiui, gynybai stiprinti, manau, kad teigiamai vertintinos tokios EK iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti PVM surinkimą.

Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas

2024 08 14 06:45
Spausdinti