SEBPo vakar paskelbtų ir techninę recesiją Lietuvoje patvirtinusių pirmo ketvirčio BVP duomenų nebėra abejonių, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės. Infliacija mūsų šalyje slopsta ir jau vasarą bus mažesnė už metinį vidutinio darbo užmokesčio pokytį. Darbo rinkoje padėtis kol kas stabili, tačiau nedarbas artimiausiais ketvirčiais didės.
JAV ir euro zona pirmą ketvirtį išvengė recesijos, bet lūkesčiai dėl pokyčių artimiausiais ketvirčiais ir toliau yra atsargūs. Dėl padidėjusių palūkanų normų ir prognozuojamos prastesnės darbo rinkos padėties šiemet euro zonos ekonomika augs 0,6 proc., o JAV – 0,7 procento. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas galite rasti trečiadienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
Mažėja ekonomikos aktyvumas ir infliacija
Vakar paskelbti 2023 metų pirmo ketvirčio BVP duomenys buvo daug prastesni, negu tikėtasi. Per ketvirtį BVP susitraukė 3 proc., o per metus – net 3,6 procento. Kadangi pirmo ketvirčio Lietuvos BVP buvo paskelbtas po mūsų prognozių atskaitos datos ir faktinis rodiklis buvo gerokai blogesnis negu laukėme, mūsų 0,2 proc. ekonomikos nuosmukio prognozė yra pernelyg optimistinė, ir vargu ar visų metų BVP nuosmukis bus mažesnis negu 1 procentas.
2023 metų pirmo ketvirčio BVP smuko dėl per ketvirtį suprastėjusių pramonės, mažmeninės prekybos ir transporto sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės rodiklių. Šių sektorių veiklos apimties nuosmukis nebuvo jokia staigmena. Bet nustebino šiuose sektoriuose sukurtos pridėtinės vertės nuosmukio mastas ir jo įtaka visos šalies BVP. Pandemijos metu džiaugėmės, kad mūsų šalies pramonė ištempė mūsų ekonomiką be didesnių praradimų ir lėmė pusę viso BVP prieaugio. Dabar, kai pramonės gamybos apimtis dėl kritusio eksporto mažėjo, sparčiai krito ir šalies BVP.
Kita vertus, pirmas ketvirtis baigėsi daugiau negu prieš mėnesį. Daugelis žmonių nepajuto išskirtinio ekonomikos nuosmukio tą ketvirtį, nes darbo rinka liko gana stabili, pajamos nemažėjo, o infliacija lėtėjo. Tačiau tai, kad nominalusis BVP per metus padidėjo beveik dešimtadaliu (9 proc.), o dirbančiųjų pajamos augo sparčiau, rodo, kad įmonių pelnas smuko. Ir, jeigu šis nuosmukis užsitęs, tai neišvengiamai darys neigiamą įtaką ir darbuotojų skaičiui. Atsižvelgiant į tai, kad ypač prekių vartojimas eksporto rinkose slopsta, o padidėjusių palūkanų normų įtaka jų ekonomikai vėluoja, galima daryti išvadą, kad prekių eksporto atsigavimo šiemet gali ir nebūti.
Balandžio pramonės įmonių apklausa rodo, kad įmonių dabartiniai gamybos ir eksporto užsakymai ir toliau yra istoriškai nedideli, o tai įspėja, kad ir antrą ketvirtį pramonės gamyba nedidės, palyginti su pirmu ketvirčiu. Beje, nebėra daug pramonės įmonių, kurios teigtų, kad gamybos plėtrą riboja tiekimo grandinių trikdžiai ar darbuotojų trūkumas. Per metus būtent pramonės sektoriuje labiausiai sumažėjo darbuotojų skaičius. Palikome nedarbo prognozę nepakeistą nuo praėjusio prognozių atnaujinimo sausį. Manome, kad šiemet nedarbas padidės nuo 5,9 iki 6,9 procento.
Pirmą ketvirtį nustebino „Sodros“ duomenys apie metinį vidutinių draudžiamųjų pajamų pokytį, kuris ne sumažėjo, o priešingai – padidėjo iki beveik 15 procentų. Didžiausią įtaką algų augimui metų pradžioje turėjo minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas 15 proc., valdžios sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondo pakėlimas ir dėl buvusios stabilios darbo rinkos bei nenoro prarasti darbuotojų darbdavių sprendimai didinti algas. Nors metinis vidutinio darbo užmokesčio pokytis mažės artimiausiais ketvirčiais, vidutinė alga šiais metais bus apie 10,7 proc. didesnė negu prieš metus.
Šiemet infliacijos pokyčiai buvo panašūs kaip ir mūsų prognozė, todėl palikome nepakeistą vidutinės 9 proc. infliacijos prognozę šiais metais, o kitąmet tikimės 2,7 proc. vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimo. Metinė infliacija birželį bus vienaženklė, o metų pabaigoje ji nusileis iki 3 procentų. Šiemet infliacija Lietuvoje labiausiai silpo dėl energetinių produktų kainų nuosmukio. Paslaugų kainų infliacija sumažėjo minimaliai dėl augusių darbo jėgos sąnaudų ir dar pakankamai geros paklausos. Kitų metų infliacijai įtakos turės ne tik ekonominė padėtis, bet ir sprendimai dėl MMA, kuri, jeigu didėtų dar 13 proc., neišvengiamai darytų įtaką paslaugų kainų infliacijai ir kitąmet.
Euro zonos ekonomikai pavyksta išvengti recesijos
Atsižvelgdami į geresnius, negu tikėtasi, pirmo ketvirčio euro zonos BVP rodiklius, pagerinome šių metų euro zonos BVP pokyčio prognozę nuo 0 iki 0,6 procento. Kitąmet euro zonos ekonomika turėtų augti 1,6 procento. Euro zonos namų ūkiai kol kas atlaikė rekordinių energetikos produktų kainų šuolį, infliaciją ir augančias palūkanų normas gana sėkmingai. Nors pramonė ir traukėsi, tačiau paslaugų sektorius augo. Naujausi duomenys vis dar rodo, kad šio sektoriaus įmonių lūkesčiai gerėja. Nors infliacija euro zonoje irgi gerokai sumažėjo per pastaruosius mėnesius, bazinė infliacija tebeviršija lūkesčius. Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą dar didins tris kartus po 0,25 proc. punkto – iki 3,75 procento. 2024 metų pabaigoje tikimės palūkanų normų mažinimo bent iki 3 procentų.
2023 metų BVP augimo JAV prognozę šiek tiek padidinome nuo 0,5 iki 0,7 proc., tačiau nuo 1,2 iki 0,9 proc. sumažinome 2024 metų ekonomikos augimo prognozę. Manome, kad JAV neišvengs švelnios recesijos šių metų viduryje dėl padidėjusios palūkanų normų ir sumažėjusios kredito pasiūlos dėl pastarosios JAV bankų krizės. Prognozuojame, kad vidutinė metinė infliacija JAV šiemet bus 3,9 proc., o vidutinė bazinė infliacija sieks 4,8 procento. Tikime, kad JAV centrinis bankas didins bazinės palūkanų normos intervalą vienintelį kartą nuo dabartinio 4,75–5 proc. iki 5–5,25 proc., o šių metų pabaigoje turėtume išgirsti ir jau pirmą sprendimą dėl bazinės palūkanų normos sumažinimo. Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje turėtų būti stipresnis negu dabar.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas
