Vytis SnarskisGyveni ir mokaisi. Iš dešimto karto buvau įsiminęs, kuo šiitai skiriasi nuo sunitų, bet po keleto mėnesių vėl pamiršau. Šiandien užmečiau akį, bet rytoj vėl neatsiminsiu – ar dėl rašidų, sunų ar kokių šventųjų akmenų? O gal paprasčiausiai dėl to, kad persai – indoeuropiečiai, o arabai – semitai? Bet šalia dar yra visokie tiurkai: azerai, turkai, uzbekai ir visi kiti totoriai, nuo kurių derėtų gelbėti brolius kurdus. Bet iraniečiai nepersistengia dėl kurdų turbūt dėl to, kad tie per silpnai Alachą garbina. Ir kurdų moterys – su automatais, be dievobaimingųjų gobtuvų.
Turbūt ir iš jų apkasų žvelgiant krikščionys taip pat atrodo gerokai pamišę: per amžius pjovėsi katalikai su protestantais dėl Mergelės Marijos statuso ar paprasčiausiai dėl turtų ir galių. Šalia stačiatikiai irgi stengiasi neatsilikti, iki dantų apsiginklavę trečiojo Rymo nepaliauja kurti, aplinkines tautas – kiek aprėpia – moko, kaip teisingiau Dievą mylėti.
Viduramžiais ir keletą amžių po jų Europoje dėl visų negandų kryžiuočiai kaltindavo žydus. Europa po visų katastrofų nuo to blūdo beveik pagijo, bet ilgainiui estafetę perėmė Iranas. Tiksliau, Irano ajatolos. Grūmoja Izraeliui kiekvieną dieną, kiršina nelaiminguosius Palestinos arabus, prisiekinėja Alachu nušluoti žydų valstybę nuo žemės paviršiaus. Bet blogoji Amerika neleidžia. Urano ir plutonio sodrinimo centrifugas slapta gadina. Naftos embargus įveda. Ir europiečiai, JAV padlaižiai, visas tas sankcijas remia.
Klasikinis atvejis: kai imperijos ar satrapijos vergams į akis ima žvelgti skurdas ir badas, valdžios uzurpatoriai carai ir ajatolos skubiai ieško išorės priešų, sėkmingai suranda, transliuoja patriotines siaubo pasakas bei prasimanymus, sutelkia bent 80 proc. minios šventai kovai su, kaip įprastai, JAV, žydija, masonija, Saudo Arabija. Ilgainiui liaudis pavargsta kovoti su nematomais slibinais, išeina į gatves, protestuoja, reikalauja duonos ir teisybės. Dalį aktyviausiųjų tenka represuoti, įkalinti, kažkiek nukirsdinama. Tipinis Irano ir Rusijos vidaus tvarkos modelis. Kinija susitvarkė panašiai – represuoja uigūrus, tibetiečius ir galanda nagus stebėdama padėtį Honkonge. Tiesa, dar yra ketvirtoji blogio ašies šalis – Šiaurės Korėja. Ten niekada niekas neprotestuoja.
Pagrindinė ginkluotės tiekėja Iranui išlieka Šiaurės Korėja. Groteskiška šalis, bet raketas jau sugeba pagaminti tokias, kad iškelia palydovus į kosmosą. Ir branduolines bombas moka gaminti. Ir traktorius su salvinėmis „katiušomis“. Ir bakteriologinius ginklus, ir cheminius. Jei Vakarai sėdės rankas sudėję ir siuntinės susirūpinimo laiškelius – galima prisižaisti. Ims ir iššaus netyčia – tarsi į ukrainiečių „Boeing“ – nežinia iš kur gautų porą raketų su nežinia kokiais užtaisais, ims ir pataikys į kokią Lotaringiją ar Burgundiją. Apnuodys tų metų ožkų sūrius ir vyno derlių.
Tenka viltis, kad Iranas stebuklingai išsikuops savaime, iš vidaus. Atrodo, kad, po Islamo revoliucijos pasikeitus kartoms, dabartinis jaunimas vėl norėtų išsiversti be ajatolų, branduolinių bombų ir viso kito aukštosiomis dvasinėmis vertybėmis grįsto karinio islamizmo. Anuomečiai studentai, prieš keturiasdešimt metų į valdžią atvedę radikalus, šiuo metu yra šešiasdešimtmečiai ir vyresni. Per keturis dešimtmečius Irane gyventojų padaugėjo nuo keturių iki aštuonių dešimčių milijonų. Keturiasdešimt milijonų šito režimo nerinko, todėl kasmet vis drąsiau ryžtasi išėję į gatves priminti savo pageidavimus kvėpuoti laisviau. Šioje byloje svariausias veiksnys – šimtatūkstantinė Islamo revoliucijos gvardija. Tų fanatikų plikomis rankomis nepaimsi. Lieka tikėtis, kad Irano kariuomenėje esama – panašiai kaip dar neseniai būta Turkijoje – pasaulietiškai blaivių galvų, kurios, kilus rimtesniam konfliktui, nulemtų šviesiųjų jėgų pergalę.
Iš Irano grįžę keliautojai liudija, esą į radikaliąją dievmylystę eiliniai Teherano ir kitų Irano miestų gyventojai nelinkę. Namie elgiasi priešingai, nei rekomenduoja ajatolos – skaito uždraustas knygas, žiūri nelegalius filmus ar vakarietišką TV. Ir net kūrena zoroastristinę ugnį, garbina Ahūrą Mazdą. Per šventes mieliau trauktų į zikuratus nei į mečetes.
Iš naujausių užsienio spaudos pranešimų matyti, kad Irane artėja rinkimai. Vienas toks vietinis gražulis nuvykęs į savo rinkimų apygardą paagituoti paskelbė apdovanosiąs 3 mln. dolerių premija tą, kuris nužudys Donaldą Trumpą. Atrodo, jog ta šalis prinoko beprotybei. Lieka palinkėti, kad permainos apsieitų be kraujo. Kad vieną dieną įniršusi minia aikštėse imtų trypti taip grėsmingai, kad religiniai fanatikai iš Irano išsilakstytų tarsi nuplikyti tarakonai.
