Asmeninis archyvasEuropos pramonės nuosmukis, žemynui pastaruoju metu vis pralaimint konkurencinę kovą su Kinija, tiesiogiai paveikė ir Lietuvą.
Prarandamos konkurencinės pozicijos šalies pramonei sukėlė neslopstantį galvos skausmą, kur perorientuoti pagaminamą, bet nebeturimą kur parduoti produkciją ir kas gali ateityje padėti įveikti šiuos iššūkius.
Kinijos įtaka Lietuvą veikia mažiau, bet iššūkiai – tokie patys kaip ir kitų ES šalių
Nuolat kintantis Europos santykis su Kinija pasiekė įtempčiausią tašką – didieji gamintojai prisipažįsta nebegalintys pasipriešinti Kinijos įtakai ir yra priversti mažinti savo veiklos apimtis. Automobilių gamintojų koncernui „Volkswagen“ užsibrėžus tikslą tapti elektromobilių rinkos Europoje lyderiu, teko skaudžiai nusivilti – Kinija sugebėjo per itin trumpą laiką užsitikrinti nenutrūkstamą pažangios, inovatyvios ir kokybiškos produkcijos gamybą bei žemą jos kainą.
Kyla klausimas, kodėl taip nutiko. Pramonės situaciją stebintys ekspertai sutinka – Europos šalys per lėtai reagavo į būtinybę atsinaujinti ir aktyviai plėtoti technologinį pranašumą taip užsitikrinant tvirtas konkurencines pozicijas.
Nors Lietuvos rinka savo mastu neprilygsta europinei rinkai, būdami Vakarų pasaulio ekonomikos dalimi, neišvengiamai patiriame konkurencinės kovos pralaimėjimo rezultatą – Lietuvoje pramonės produktų paklausa mažėja, o jau anksčiau pagamintą produkciją yra vis sunkiau parduoti.
Lietuvos pramonės dalyviai, matydami sunkumus Europoje, turėtų pradėti rimčiau svarstyti apie persiorientavimą į kitas rinkas. Dalis Lietuvos pramonės įmonių jau kiek anksčiau savo veiklas nukreipė į išsivysčiusias Azijos šalis ir JAV, tačiau dar delsiantiems – pats laikas suskubti ne tik ieškant naujų rinkų, bet ir technologiškai atnaujinant savo veiklų grandines.
Pagalba būtina ir yra pasiekiama
Remiantis statistiniais duomenimis, beveik trečdalis pramonės įmonių savo poreikius finansuoja nuosavomis lėšomis, o 40 proc. pramonės įmonių yra tos, kurioms finansinė pagalba technologiškai atnaujinant savo veiklą yra būtina.
Viena iš galimybių gauti finansavimą – pramonės ir gamybos įmonėms skiriamos ILTE paskolos „Pokytis“, kurios skirtos Vidurio ir Vakarų Lietuvos bei Sostinės regionų ekonomikos transformacijai ir verslų konkurencingumui didinti. Šios paskolos leidžia pramonės įmonėms gamybos skaitmenizavimui ir veiklos efektyvinimui lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti iki 10 mln. eurų iki 10 metų laikotarpiui su 1 proc. dydžio palūkanų marža ir kintamu 6 mėn. EURIBOR.
Dar daugiau, verslai įgyvendinę tam tikras sąlygas gali gauti iki 30 proc. suteiktos paskolos sumos dotaciją. Finansinė priemonė bendrai finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Tokio dydžio finansinė injekcija, be abejonės, reikšmingai prisideda prie pramonės įmonės vykdomos veiklos sėkmės. Integruojant skaitmenines technologijas ir šiuo aspektu žengiant pirmyn su pasaulinėmis tendencijomis, ne tik užtikrinama aukštesnė pagaminamos produkcijos kokybė, bet ir įsitvirtinama tarp kitų rinkos lyderių.
Netolimoje ateityje seksis pasiryžusiems atsinaujinti
Ateityje Lietuvos pramonė neabejotinai keisis ir eis ryžtingu atsinaujinimo keliu. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip pačioms pramonės įmonėms seksis prisitaikyti prie naujų technologijų ir savo veikloje diegti inovatyvius sprendimus.
Sparčiausiai šiuo metu šalyje technologiškai atsinaujina elektronikos, chemijos ir farmacijos bei maisto pramonių įmonės. Kiek lėčiau inovacijų diegimo keliu žengia metalurgijos ir tekstilės pramonės šakos. Inovacijų diegimą kiek aktyviau įgyvendina didžiosios šalies pramonės įmonės, tačiau mažesniems pramonės verslams atnaujinti savo technologinius pajėgumus dažnai būna sudėtinga.
Tačiau netikslu sakyti, kad Lietuvos pramonė technologiškai atsinaujina per lėtai. Skaitmenizacijos, robotizacijos ir kitų technologinių sprendimų įgyvendinimas yra ypač imlus tiek laiko, tiek finansine prasme.
Iki tol, kol galėtų atsinaujinti technologiškai ir skaitmenizuoti savo veiklą, įmonei reikia nueiti ilgą kelią: patvirtinti veiklos strategiją, rasti ir išbandyti geriausiai jos veikloje pritaikomas technologijas ir sukurti tokį produktą, kuris bendroje rinkoje inovacine prasme keliais žingsniais aplenktų konkurentus.
Vis didesnę reikšmę siekiant pagerinti verslo rodiklius turės laiku priimti skaitmenizacijos ir automatizacijos sprendimai bei pranašumą suteikiančios inovacijos. Visa tai garantuos didžiausią šalies pramonės įmonių sėkmę ir aukštą konkurencingumo lygį.
Jonė Kalendienė yra ILTE vyriausioji ekonomistė.
