Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Nors dauguma rinkų dalyvių tikisi E. Macrono pergalės, skelbti populizmo pralaimėjimą dar per anksti.

Finansų rinkose ilgą laiką tvyrojo nerimas dėl Prancūzijos rinkimų baigties. Rizika, jog M. Le Pen pergalė gali reikšti „Frexit“ – Prancūzijos išstojimą iš euro zonos ir ES – laikė žemai prispaudusi euro kursą, o investuotojų rizikos apetitas buvo ribotas. Daugumai rinkėjų apklausų rodant, jog antrame ture E. Macronas garantuotai laimės prieš M. Le Pen, rinkų dalyviai mano, kad politinė rizika visoje Europoje sumažėjo. Todėl kyla euro kursas, pinga saugumo užuovėjomis laikomos Vokietijos obligacijos, o Prancūzijos vyriausybės skolinimosi sąnaudos krenta. Sujudus investuotojams, artimiausiu metu gali kilti akcijų kainos. Nors pirmo rinkimų turo rezultatai ir politinės prognozės nuteikia optimistiškai, džiaugtis gali būti ankstoka. Pagal „Ifop“ apklausas ir pirmo turo rezultatų projekcijas E. Macronas antrame ture turėtų surinkti daugiau kaip 60 proc. rinkėjų balsų. Vis dėlto ši prognozė remiasi prielaida, kad net pusė iš 7 milijonų rinkėjų, balsavusių už kitą euro skeptiką Jeaną-Lucą Mélenchoną, skirtų savo balsą E. Macronui, o tik 12 proc. šių rinkėjų perbėgtų į M. Le Pen pusę.

Belieka tikėtis, kad E. Macrono žadamos reformos privilios daugiau į kraštutinumus linkusių rinkėjų nei M. Le Pen populizmas.

Tolimosios kairės atstovas J.-E. Mélenchonas ilgą laiką buvo laikomas „mirtinu“ ultra dešiniosios M. Le Pen priešu. Todėl apklausų vertintojai nesitiki, jog antrame ture M. Le Pen pavyks privilioti į socializmą linkusius J.-E. Mélenchono rinkėjus. Pastaruoju metu visame pasaulyje galėjome stebėti tendenciją, kai įvairių šalių piliečiai rinkimuose arba referendumuose balsuoja ne už ideologiją, bet už pokyčius žadančius politikus. Verta pasvarstyti, ar prielaida, jog į kraštutinumus linkę rinkėjai liks ištikimi politinei ideologijai ir nebus suvilioti žadamais pokyčiais, iš tiesų yra teisinga, o E. Macrono pergalė – garantuota. M. Le Pen pralaimėjimas ir Prancūzijos triumfas prieš populizmą yra itin reikalingas dabartinei Europai. Kylant geopolitinei įtampai ir oficialiai prasidėjus „Brexit“ procesui, tampa svarbu, kad Europos Sąjunga ir euro zona išliktų vieningos ir tęstų ekonominę bei socialinę šalių integraciją. Vienybė Europoje reikštų ne tik teigiamas rinkų dalyvių emocijas artimuoju laikotarpiu, bet ir ilgalaikį stabilumą. Belieka tikėtis, kad E. Macrono žadamos reformos privilios daugiau į kraštutinumus linkusių rinkėjų nei M. Le Pen populizmas. Povilas Stankevičius yra DNB Rinkų tarnybos Ekonominių tyrimų departamento analitikas