Asmeninis archyvasStebint biudžeto pirminius skaičius, panašu, kad rinkiminiai ir Vyriausybės programos dosnūs pažadai liks labiau popieriuje, o realybėje biudžetas 2026 m. nusimato gerokai drausmingesnis, nei buvo galima tikėtis.
Senatvės pensijų augimo tempas išlieka panašus, o viešojo sektoriaus darbuotojų pajamų augimas lėtėja, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Išlaidų dalies gynybai prioritetas išsiveržė į priekį, plačiai iškomunikuoti lėšų gynybai tikslai bent jau ant popieriaus atliepti, tuo tarpu kitų išlaidų augimo tempai lėtinami. Tokia tendencija yra signalas, kad nepaisant politinio ciklo, fiskaliniai stabilizatoriai ir fiskalinės drausmės taisyklės veikia, o suplanuotas biudžeto deficitas bent jau ant popieriaus neišlipa iš ES nustatytų raudonų linijų.
Pensijų reforma ir prociklinės fiskalinės politikos rizikos. Lietuva – viena dinamiškiausių ekonomikų ES, sparti ūkio plėtra numatoma ir kitiems metams. Be ciklinio atsigavimo, kitąmet ją veiks ir vienkartinis įlietų į ekonomiką II pensijų pakopos pinigų sukeltas vartojimo šuolis. Taigi, tokiomis aplinkybėmis skatinimas ekonominės politikos priemonėmis toli gražu nereikalingas, priešingai, reikėtų vertinti, kaip nepagrįstą vartojimo bumą sušvelnint. Pinigų politikos priemonių Lietuva neturi – mes su kitomis euro zonos valstybėmis dalinamės bendra pinigų politika, kurią formuoja Europos Centrinis Bankas (ECB). ECB šią politiką nustato pagal „vidutinę ligoninės temperatūrą“ – t. y. vertindamas euro zonos vidutinę infliaciją ir pagal ją taikydamas pinigų politikos priemones. Tai nebūtinai atliepia tokių dinamiškų šalių kaip Lietuva situacijos, tad verslo ciklo iššūkius turime suvaldyti būtent fiskalinės politikos svertais.
Pasiekti išlaidų gynybai tikslai – neturime prabangos nevykdyti plačiai nuskambėjusių pažadų. Mes proaktyviai partneriams ir visam pasauliui išgarsinome savo ambicingus tikslus gynybai, tad privalome jų tvirtai laikytis. Abejonės, kad į 5,38 proc. BVP skaičių gali būti įpakuotos išlaidų kitoms paskirtims eilutės, reikalauja padidinto skaidrumo ir tikslumo atsako. Ši komunikacinė krizė turi būti suvaldyta, o pažadai, kuriuos girdėjo tiek NATO kertinės partnerės, tiek užsienio investuotojai, tiek vietos ekonomikos dalyviai, – atsakingai įgyvendinti. Nes tokio tipo žinutės sklinda plačiai ir gali stipriai neigiamai paveikti mūsų reputaciją. Atsiribojant nuo gynybos ir saugumo temos, jau vien Lietuvos investicinis patrauklumas tokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis stipriai priklauso nuo Lietuvos gebėjimo įtikinti mūsų gebėjimu įgyvendinti saugumo ir atgrasymo planus bei laiku pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Fiskalinė biudžeto drausmė ant popieriaus atrodo išlaikyta. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 2,7 proc. BVP ir neviršys 3 proc. raudonos ribos. Tiesa, nevertinant karinės įrangos, ginklų, ir kitų avansinių įsigijimų statistinių korekcijų, deficitas siektų 4,7 proc. Kad flirtuojame su fiskalinės drausmės paraštėmis, byloja ir tai, kad pagal naujas Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles, vertinama grynųjų valstybės išlaidų trajektorija viršija pasižadėjimus EK.
Atlyginimų srityje pokyčiai taip pat daugeliu atvejų kuklesni, nei stebėjome pastaraisiais metais. Jei šiems metams viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai buvo keliami 8-10 proc., tai kitiems metams numatoma, kad gydytojams atlyginimai kils 3 proc., slaugytojams – 8 proc., rezidentams daugiau – 12,6 proc., mokytojams, mokslininkams ir akademikams, treneriams – 5 proc., kultūros darbuotojams ir statutiniams pareigūnams irgi 5 proc.
Tiesa, mėnesinė minimali alga (MMA) ir toliau augs sparčiai – 11 proc. Tai veiks kaip žibalo įliejimas Lietuvoje įsisukusiai algų-paslaugų infliacijos spiralei. Chroniškai aukštesnę paslaugų infliaciją palaiko itin spartus atlyginimų augimas, nes paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį. Eilinis MMA kilstelėjimas dviženkliais tempais tiesiogiai paveiks nekvalifikuotam darbui imlių maitinimo, apgyvendinimo, grožio ir sveikatinimo, transporto ir pan. sektorių paslaugų kainų kilimą.
Akivaizdu, kad buvo atsiribota nuo siekio palaipsniui prilyginti neapmokestinamąjį dydį (NPD) ir MMA, nes NPD nebus didinamas jau antrus metus iš eilės. Šių dydžių lenktynės, panašu, niekada nesibaigs, nes biudžete visada atsiras kitų prioritetų. Tai nėra dėkinga situacija, nes šių dydžių suvienodinimas įneštų racionalumo į Trišalės tarybos diskusijas dėl MMA kėlimo ir profsąjungų bei rinkėjams pataikaujančių politikų apetitą varžytų objektyvios biudžeto galimybės.
Pokyčiai link socialinės gerovės valstybės taipogi vyksta labai inertiškai. Skaičiai byloja apie tęstinumą ir rinkimų metu žadėto gerokai didesnio pinigų lietaus bent jau ateinantiems metams nenusimato. Sodros biudžeto sąnaudų augimas sieks 11 proc. – vangiau nei pernai (11,9 proc.), ar numatoma šiemet (12,2 proc.). Bazinę pensiją augins padidintas indeksavimas, o individuali dalis didės sparčiau. Bendrai pensijos kils 12 proc. – tiek pat, kiek buvo suplanuota šiems metams, ne ką lėčiau pensijos augo ir 2024 m. Vaiko pinigai irgi didės nepilnais 6 proc.
Įsigalios mokesčių reforma, tačiau jos fiskalinis efektas – lašas jūroje, o tvarių biudžeto pajamų poreikis ateityje vėl vers prie mokesčių klausimo sugrįžti. Didės pelno mokestis, naikinamos kai kurios PVM lengvatos, papildomas GPM tarifas ir mokestinės bazės pokyčiai, pakeitimai nekilnojamojo turto apmokestinime, įvedami akcizas saldintiems gėrimams ir 10 proc. mokestis ne gyvybės draudimo sutartims, bet stabdomas CO2 dedamosios augimas dyzeliniam kurui.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
