Asmeninis archyvasPerspėjimai apie oro pavojų dėl bepiločio orlaivio grėsmės daugeliui tapo ne tik priminimu apie atsakingo pasirengimo ekstremalioms situacijoms būtinybę, bet ir iškėlė labai praktišką klausimą – ar žmonės žino, ką daryti pirmosiomis streso ir skubėjimo akimirkomis, kokios papildomos rizikos kyla streso akivaizdoje? Šiandienos situacija – galimybė išsibandyti ir susidėlioti tolimesnius žingsnius tiek gyventojams, tiek verslui.
Tokiomis situacijomis svarbu laikytis Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų nurodymų. Taip pat svarbu nuolat sekti informaciją per oficialius perspėjimo kanalus, tokius kaip Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), mobiliojo ryšio operatorių pranešimai, LRT bei kiti oficialūs valstybės informacijos šaltiniai.
Tiesa, draudikų praktika rodo, kad dalis nuostolių ekstremalių situacijų metu kyla ne tik dėl pačios grėsmės, bet ir dėl skubotų, neapgalvotų ar tiesiog neparuoštų veiksmų planų. Stresas, skubėjimas ir nežinomybė dažnai padidina papildomų incidentų riziką – nuo gaisrų ar technologinių gedimų iki turto sugadinimo ar vagysčių.
Gyventojams: kaip sumažinti papildomas rizikas
Ši tema aktuali gyventojams – skubėdami iš namų į slėptuves žmonės pasiima būtiniausius daiktus, dokumentus, tačiau pamiršta papildomas rizikas: neišjungtą orkaitę ar viryklę, įkraunamus elektronikos prietaisus, palieka neužrakintas duris, atsuktą vandenį ar augintinius.
Žmonių sveikata ir saugumas visuomet yra svarbiausias prioritetas, tačiau jei situacija leidžia ir tai galima padaryti saugiai, verta skirti kelias papildomas akimirkas rizikų sumažinimui, kad iš skubėjimo nekiltų papildomos grėsmės žmonių ar turto saugumui.
„Compensa“ užsakymu atliktas reprezentatyvus rizikų raštingumo tyrimas atskleidė, kad 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, jog rizikos jų nepalies, o du trečdaliai apie jas apskritai nesusimąsto. Tyrimas parodė, kad tik 31 proc. gyventojų, susidūrę su rizika, imasi racionalių veiksmų ir aktyviai ieško sprendimų.
Verslui: kaip pasirengti procesų stabdymui
Ekstremali situacija verslui gali reikšti ne tik evakuaciją, bet ir sustabdytą veiklą, sugadintą produkciją, prarastus duomenis, sutrikusius tiekimus ar finansinius nuostolius. Todėl svarbu iš anksto žinoti ne tik kaip darbuotojai paliks patalpas, bet ir kaip saugiai bus sustabdyti kritiniai procesai.
Daugelis įmonių turi evakuacijos planus žmonėms, tačiau realios ekstremalios situacijos metu kyla labai konkretūs klausimai: ar prieš skubant į slėptuvę sustabdytos staklės, ar išjungta atvira ugnis, kas atsakingas už procesus, kurių negalima sustabdyti vieno mygtuko paspaudimu, ar darbuotojai apskritai žino savo atsakomybes ekstremalios situacijos metu?
Papildomų rizikų ypač daug kyla tose vietose, kuriose lieka neprižiūrimas turtas ar vykstantys procesai – prekybos vietose, gamyboje, sandėliuose ar logistikoje. Tokiose situacijose gali išaugti gaisrų, technologinių gedimų, produkcijos nuostolių ar vagysčių rizika.
Tokios situacijos primena, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms šiandien reiškia ne tik evakuacijos planą ar išvykimo kuprinę. Tai ir aiškūs veiksmai, atsakomybės bei įpročiai, kurie padeda apsaugoti žmones, turtą ir sumažinti papildomų nuostolių riziką.
Kas svarbu gyventojams?
Pasidomėkite, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms tam skirtame puslapyje lt72.lt.
Žinokite, kur yra artimiausia slėptuvė ir kaip tiksliai į ją patekti.
Svarbiausius dokumentus, vaistus ir telefonų įkroviklius laikykite lengvai pasiekiamoje vietoje.
Jei situacija leidžia, prieš palikdami namus išjunkite orkaitę, viryklę ir kitus elektros prietaisus, užsukite vandenį, uždarykite langus, užrakinkite duris.
Pasiimkite augintinius.
Iš anksto aptarkite su šeima veiksmų planą, kad kritiniu momentu nereikėtų improvizuoti.
Jei naudojatės savo slėptuve, ją tinkamai paruoškite – atlaisvinkite nuo pašalinių daiktų, pasirūpinkite vandeniu ir kitomis atsargomis.
Rūpindamiesi savimi ir artimaisiais, suteikite pagalbą tiems, kurie negali savimi pasirūpinti – senyvo amžiaus, ligoniams, nepilnamečiams ir kt.
Ką svarbu pasiruošti verslui?
Numatykite, kas atsakingas už procesų sustabdymą ekstremalios situacijos metu.
Reguliariai peržiūrėkite ne tik evakuacijos, bet ir saugaus veiklos stabdymo planus.
Įvertinkite, kurie procesai negali būti sustabdyti vienu veiksmu ir reikalauja papildomų procedūrų.
Užtikrinkite, kad darbuotojai žinotų savo atsakomybes ir veiksmų seką.
Patikrinkite, ar gamybinė, prekybos ar sandėliavimo įranga gali būti saugiai paliekama be priežiūros.
Įvertinkite papildomas rizikas: gaisro, technologinių gedimų, vagysčių ar produkcijos sugadinimo tikimybę.
Periodiškai organizuokite pratybas pagal galimus scenarijus ir po jų atnaujinkite planus. Kuo aiškesnis veiksmų planas, tuo mažesnė tikimybė, kad ekstremali situacija virs ilgomis prastovomis, finansiniais nuostoliais ar veiklos nutrūkimu.
„Compensa“ užsakymu „Gallup“ atlikto reprezentatyvaus tyrimo metu 2024 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais apklausta 1000 Lietuvos gyventojų.
Julija Judickienė yra ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė
