Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – kaip po adrenalino dozės prikeltas, bet po kurio laiko gydymo vėl pareikalavęs ligonis. Rodos, valstybės paramos programų paskatintas SVV jau sėkmingai grįžo į savarankišką gyvenimą, kai staiga situaciją vėl sujaukė karas Ukrainoje ir su tuo susiję geopolitiniai neramumai.
Auganti infliacija paleido tirštą dūmų uždangą ir aplinkui vėl gausu nežinomybės. Tačiau ne veltui žinomas posakis sako, kad roges reikia ruošti dar vasarą. Norėdami ateityje turėti mažiau galvos skausmo, tam tikrų veiksmų galime ir privalome imtis jau dabar.
Per pandemiją lengviau kvėpuoti verslui leido keli veiksniai: tikslinės „Invegos“ paskolos žemomis palūkanomis, garantijos alternatyviems finansuotojams ir valstybės pritaikytas mokesčių atidėjimas. Vis dėlto pirmosios dvi programos šiuo metu yra nusekusios, o mokesčių atidėjimas irgi baigiasi 2022 m. Nebelikus dar ir galimybės atidėti mokesčius, labai aiškiai pamatysime, kokia tvari buvo valstybės pagalba, ar tai vis dėlto tebuvo problemos nukėlimas į ateitį?
Kita vertus, jei nebūtų pandemijos ir per ją pritaikytų valstybės paramos ir pagalbos priemonių, akivaizdu, kad karo Ukrainoje poveikis SVV būtų gerokai didesnis. Verslas iš dalies prisitaikė veikti streso ir nežinomybės atvejais. Kaip rodo mūsų patirtis, pandemija turėjo daugiau įtakos maitinimo įstaigoms, turizmui, verslui, priklausomam nuo prekybos su Kinija, ir pan.
Karo atveju didžiausias poveikis gali būti verslams, priklausantiems nuo energijos išteklių, žaliavų kainos (apdirbamoji pramonė, statyba ir t. t.), taip pat žemės ūkio sektoriui, priklausančiam, pavyzdžiui, nuo rusiškų ar baltarusiškų trąšų.
Faktą, kad valstybės parama veikia ir suteikia galimybių verslui lengviau išgyventi sukrėtimus, gerai iliustruoja oficiali bankrotų statistika. Nors anksčiau prognozuota, kad bankrotų skaičius išaugs, taip neįvyko, nes teigiamų rezultatų verslui atnešė precedento neturinčios valstybių paramos priemonės. Tyrimai rodo, kad 2020 m. įmonių nemokumas Lietuvoje mažėjo bene labiausiai iš visų ES šalių (50,3 proc.). O valstybių paramos verslui bangai atslūgus, 2021 m. didesnėje dalyje Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, bankrotų skaičius vėl priartėjo prie ikipandeminio lygio.
Verta pabrėžti, kad tokios „Invegos“ priemonės kaip „Alternatyva“, kuri skirta lėšoms SVV per alternatyvius finansuotojus nukreipti, itin sustiprino ne tik pačius paskolų gavėjus, bet ir visą aktyviai verslo labui veikusį alternatyvaus finansavimo sektorių. Garantijos leido finansuoti verslus, kurie per pandemiją tikrai nebūtų buvę finansuojami.
Dviženklėje zonoje jau kurį laiką užsibuvusi infliacija artimiausiu metu, tikėtina, tik augs, todėl ir finansavimo kainų kilimas, kol palūkanos žemesnės nei infliacija, noro skolintis neturėtų sumažinti.
Tačiau jau dabar matyti tendencija, kad didėjant infliacijai kyla pinigų kaina, įskaitant ir finansuotojams. Ir tenka pastebėti tai, kad, prasidėjus karui ir iš naujo pradėjus tvyroti nežinomybei, įmonės labiau linkusios skolintis apyvartinėms lėšoms, bet ne investicijoms.
Ypač aktyviai skolinasi transporto sektorius, kuris labai priklausomas nuo degalų kainų.
Ir nors INVEGA vis dar kompensuoja investicinių paskolų palūkanas, kompensavimas galioja ankstesniais laikotarpiais suteiktoms paskoloms. Jei ši priemonė nebus pratęsta, tikėtina, kad įmonių investicijos į ateitį dar labiau sumažės.
Akivaizdu, kad reikia daug veiksmų, norint palaikyti verslo likvidumą, jie turi būti savalaikiai ir kokybiški. O svarbiausia, kad veikti turime ne kada nors ateityje, bet čia ir dabar.
Karo kalavijas dar tik pradeda švytuoti, todėl nereikėtų atmesti galimybės, kad sulauksime ir hiperinfliacijos laiko, kai bankai apskritai nustos skolinti, nekilnojamojo turto paklausa smarkiai kris, o rinkos liks nelikvidžios. Tai reiškia, kad palūkanų norma alternatyviame sektoriuje turėtų priartėti prie Vakarų Europoje esančių, t. y. pakilti 2–4 procentinio punkto, palyginti su šiuo metu esančia palūkanų norma.
Aiškios pabaigos, kuri leistų grįžti prie natūralių pačios rinkos reguliuojamų palūkanų, deja, kol kas nėra ir artimiausiu metu nenumatoma. Tačiau siekdama amortizuoti padarinius valstybė gali sudaryti palankias sąlygas tiek finansuotojams, tiek SVV teikdama tiksliniams sektoriams garantijas ir taip sumažindama skolintojų riziką.
Akivaizdu, kad reikia daug veiksmų, norint palaikyti verslo likvidumą, jie turi būti savalaikiai ir kokybiški. O svarbiausia, kad veikti turime ne kada nors ateityje, bet čia ir dabar.
Savalaikis žingsnis šiuo atveju galėtų būti vėl teikiamos garantijos alternatyviems finansuotojams, kurie itin sunkiu pandemijos metu jau spėjo įrodyti savo naudą. Tai leistų toliau kurti alternatyvą tradiciniams ir ne tokiems lankstiems bankams. Saugesni dėl to galėtų jaustis net ir mažiausieji verslai, kurie dažnu atveju būna visiškai nepelnytai atsijojami.
Algirdas Gutauskas yra „Faktoro“ direktorius
BEREKLAMOS:
