Asmeninis archyvasSausio pradžia. Pirmosios dienos. Tauta pabudo, išgėrė kavą ir visi vienu metu nusprendė parašyti prašymus atsiimti pensijų fondus. Sistemos neatlaikė. Pensijų fondų serveriai trumpam suprato, ką reiškia masinė demokratija.
Tolimesnės dienos. Laukimo etapas. Pinigų dar nėra, bet apie juos jau kalbama garsiai ir su įkvėpimu. Paaiškėja, kad realus veiksmas numatytas balandį. Iki tol pinigai gyvena galvose: dalijami, leidžiami, investuojami ir kartais jau net išleisti – nors sąskaitoje jų dar nėra.
Balandžio pirmos dienos. Pinigų lietus!!! Tik, deja, kažkam tas lietus labiau dulksną primena. Ne tragedija, bet nusivylimas, realybė – skaudi, o svajonės dūžtančios.
O jei rimčiau, tai tiek Mikė Pūkuotukas, tiek pirmos pastraipos buvo skirtos tik tam, kad atkreipčiau jūsų dėmesį. Jei jau parašėte prašymą pasitraukti, ar žinote, kad tikrai nesusilaikysite jo neparašę, pasilikite šią atmintinę tai dienai, kai reali jūsų sąskaitą pasiekusi suma gali jus maloniai nustebinti.
Jei gaunate iki 2000 Eur. Tai ne investavimo kapitalas, o stabilumo pataisa. Padenkite vartojimo paskolas, kreditines korteles, susimokėkite už seniai atidėliotus dalykus (sveikata, draudimas) ir taip sumažinkite mėnesines išlaidas ateičiai. Ir jokiu būdu ne: „naujas telefonas / kelionė / televizorius, nes gi nusipelniau“.
Jei gaunate iki 5000 Eur. Investuojame į ramybės paketą. Susikuriame 2–3 mėn. išlaidų finansinę pagalvę, pasirūpiname sveikata (diagnostika, draudimas, sportas), priimame mažos rizikos sprendimus (kaupiamoji sąskaita, trumpalaikiai indėliai).
Jei gaunate iki 10000 Eur. Sprendimai, kurie duoda grąžą. Dalis saugumui (finansinė pagalvė / rezervas), dalis investavimui (fondai, III pakopa), dalis gyvenimo kokybei (mokymai, įgūdžiai). Ir jokiu būdu ne viskas į vieną vietą ar „draugas sakė“.
Gaunantiems virš 10000 Eur. Tai jau kapitalas, o ne „papildomi pinigai“. Pradinis įnašas į NT arba žemę, kvalifikacijos keitimas / papildomos pajamos, smulkaus verslo startas (su realiu planu, ne idėja ant servetėlės), investicijų paskirstymas per kelias grupes. Klausimas, kurį verta užduoti „Ar šitas sprendimas man padės po 5 metų?“
Įsibėgėja dar vienas dalykas – pagalbos siūlytojai
Tęsiant pasaką apie II pakopos pinigus.
„Kokie patys drąsiausi žodžiai, kuriuos esi ištaręs?“ – paklausė Paršelis.
„Man reikia pagalbos“, – atsakė Mikė Pūkuotukas.
Jau įsibėgėja dar vienas dalykas – pagalbos siūlytojai. Jie skambina, rašo, „konsultuoja“, siūlo „nemokamai peržiūrėti situaciją“ ir labai nuoširdžiai rūpinasi jūsų būsimais pinigais.
Čia ir prasideda problema. Tikra pagalba pati neskambina. Tikri patarimai neskuba. Ir niekas rimtas neateina su sakiniu „reikia apsispręsti dabar“.
Jei kažkas siūlo nemokamą pagalbą, labai tikėtina, kad mokėsite ir pinigais, ir pasekmėmis. Sukčiai puikiai žino, kad pensijos – sudėtinga tema, o skubant žmonės daro keisčiausius sprendimus.
Todėl paprasta taisyklė: pagalbos ieškoti pačiam, o ne priimti ją iš bet ko, kas pasitaikė pakeliui. Ir jei nėra aišku, ką daryti – nedaryti nieko yra daug protingiau nei pasirašyti ant pirmo „gero pasiūlymo“. Likti II pakopoje nėra silpnumas. Silpnumas – patikėti tuo, kuris per daug stengiasi „padėti“. Kartais pats geriausias finansinis sprendimas yra labai nuobodus. Ir labai apsaugantis.
Ar galima II pakopos pinigus skirti televizoriui, šaldytuvui ar kelionei?
Trumpas atsakymas – galima. Ilgesnis – ne visada verta.
Problema nėra pats pirkinys. Tai tik alegorija galimai nebūtinoms išlaidoms. Vertinant bet kurį sprendimą svarbiausia yra kontekstas: turimos skolos, mėnesiniai įsipareigojimai, finansinė pagalvė ir tai, ar atsiimta suma nėra vienintelės finansinės atsargos.
Jeigu atsiimti pinigai yra nedideli ir tuo pačiu metu lieka vartojimo paskolos, nepadengti kreditinių kortelių limitai ar nuolatinis gyvenimas „nuo algos iki algos“, bet koks nebūtinas pirkinys tampa trumpalaikiu palengvėjimu ilgalaikio stabilumo sąskaita. Tokiu atveju blogas sprendimas yra ne pats šaldytuvas ar kelionė, o tai, kad po pirkimo finansinė situacija lieka nevaldoma.
Jeigu šaldytuvo ar kito pirkinio iš tikrųjų reikia, bandymas „subalansuoti“ situaciją investuojant su 5–10 proc. tikėtina grąža ir tuo pačiu metu imant vartojimo paskolą su 15 proc. palūkanomis nėra sprendimas - tai skaičių ignoravimas.
Bet sprendimai nėra vien skaičiai. Jei konkretus pirkinys ar patirtis reikšmingai pagerina savijautą, sumažina įtampą ar padeda atgauti jėgas, tai taip pat yra svarbus veiksnys. Emocinė gerovė taip pat turi vertę.
Galutinis kriterijus paprastas: ar po šio sprendimo finansinė padėtis bus stabilesnė nei prieš jį? Jei taip – sprendimas greičiausiai teisingas. Jei ne – problema ne televizoriuje, ne šaldytuve ir ne kelionėje.
Pabaiga – be fejerverkų, bet su moralu.
Pats pinigų atsiėmimas yra greitas veiksmas. Vienas spragtelėjimas. Bet visa istorija, kas bus daroma po to, tęsis ilgai. Ir pensija daugumai iš mūsų ateis.
Vis dėl to rytojus yra.
Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, dėstytoja
