Asmeninis archyvas„Drakono žudikui“, kaip Gabrielių Landsbergį pavadino leidinys „Politico“, ne tik baigus užsienio reikalų ministro kadenciją, bet ir padarius pauzę politikoje apskritai, vienas iš galimų pokyčių Lietuvos užsienio politikoje – santykių su Kinija normalizavimas. Apie tai kalbėjo tiek naujieji valdantieji (Saulius Skvernelis, Gintaras Paluckas), tiek kažką mikeno prezidentūra. Tačiau nepavyks.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
2021 m. tik kojas apšilusi būsimo „drakono žudiko“ komanda netikėtai nusprendė Lietuvoje leisti atsidaryti ne Taipėjaus, o Taivano (taivaniečių) atstovybei. Kinijos reakcija buvo greita ir stipri: atšaukė ambasadorių, įvedė prekybos barjerų Lietuvos verslui. Nors tuomet vartyta akimis, esą kodėl čia taip Kinija isteriškai reaguoja, tačiau tikinta, kad tai visų pirma „vertybinė“ užsienio politika, kuri atvers naujas galimybes kitur Azijoje, sukels Taivano investicijų bangą, o ir „už mūsų stovi Vakarai“, tuoj kiti sąjungininkai masiškai ims pervadinti Taipėjaus atstovybes Taivano vardu. Nieko neįvyko, išskyrus tai, kad Lietuva sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio ir G. Landsbergis gavo „drakono žudiko“ titulą.
„Visa tai reikia grąžinti atgal į normalios civilizuotos valstybės rėmus. Tai padaryti tikrai nebus paprasta ir lengva, nes Lietuva negali atsiklaupti ant kelių prieš Kiniją, atsiprašinėti dėl padarytų išsišokimų, Lietuva negali pažeminti Taivano“, – dar rugsėjo pabaigoje kalbėjo S. Skvernelis. Panašias mintis išsakė ir G. Paluckas. Prezidentas Gitanas Nausėda irgi palaiko santykių normalizavimą, bet, jo teigimu, keliais į Kiniją negrįšime, tikrai nesiklaupsime.
Tai kaip tuomet? Lauksime, kol Kinija ant kelių sugrįš? Visa ši diskusija labai primena iki 2014 m. Rusijos agresijos prieš Ukrainą Lietuvos politikų labai pamėgtas kalbas apie santykių su Maskva normalizavimą ar perkrovimą. Visi dabar matome šio „normalizavimo“ rezultatus.
Kaip ir Rusijos atveju, raktas į santykių normalizavimą yra ne tik Vilniuje, bet ir Pekine. Būtent nuo jo priklauso, ar ambasadoriai sugrįš. Tačiau visiškai neatrodo, kad Pekinas ruošiasi keliais atšliaužti. Mat, jo akimis, Lietuva, leisdama atidaryti Taivano atstovybę, pamynė esminį savo dvišalį įsipareigojimą – laikytis „vienos Kinijos“ politikos. O Vilniuje vis dar egzistuoja keista nuostata, kad galima su kinais vėl susidraugauti ir nepakeitus Taivano atstovybės pavadinimo.
Vilniuje vis dar manoma, kad galima su kinais vėl susidraugauti ir nepakeitus Taivano atstovybės pavadinimo.
Kitas aspektas – pasikeitusi tarptautinė aplinka. 2021 m. naujoji Lietuvos valdžia, matyt, ieškojo naujų iššūkių, pradėdama diplomatinį karą su Kinija – juk mes „drąsi šalis“! Dabar iššūkių netrūksta. Visų pirma, Rusijos visa apimanti agresija prieš Ukrainą. Viena vertus, egzistuoja požiūris, kad Pekinas gali atlikti svarbų vaidmenį taikos derybose spausdamas Rusiją. Kita vertus, Kinija, nors ir per daug nesiafišuodama bei per daug neįsitraukdama, rimtai remia agresorę. Ji naudojasi ne tik Rusijos ištekliais, bet Kremliaus iškelta kovos su Vakarais idėja dėl vadinamojo daugiapolio pasaulio. Autoritarizmo ar net totalitarizmo įsigalėjimas ir agresyvumas Pietryčių Azijoje daro Kiniją dar viena pasauline veikėja, siekiančia sugriauti teise grįstą tarptautinę tvarką.
Dar vienas iššūkis – Europos ekonomika. ES vis labiau įsitraukia į prekybos karą su Kinija. Bet Kinija yra labai saldi rinka, ir jau matome jos netekimo poveikį ES ekonomikos varikliui – Vokietijai, kuri krenta į bedugnę.
Galiausiai Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu vėl grąžina nenuspėjamos lyderystės tornadą į tarptautinę areną. Beje, vienas Lietuvos diplomatinio karo su Kinija, arba „vertybinės“ užsienio politikos, autorių pasiteisinimų buvo JAV veiksnys. Lietuvos pagrindinėms saugumo garantėms Jungtinėms Valstijoms traukiantis iš Europos į Aziją, Vilnius siekė išlikti Vašingtono dėmesio centre. Nors sakoma, kad tai buvo staigmena pačiam Vašingtonui, „vertybininkai“ per Taivano atstovybės atidarymą pademonstravo, kad jungiasi prie JAV vykdomos kovos su Kinijos įtakos augimu ir nori tapti Amerikos partneriais (nors ir ne galingais, bet tikrai plačiagerkliais), ir tai turėtų užtikrinti tolesnį JAV dėmesio išlaikymą mūsų regionui.
Dabar gi dalis prognozuoja izoliacionistinę D. Trumpo tarptautinę politiką, bet tiek demokratai, tiek respublikonai supranta Kinijos keliamą grėsmę JAV, ir abiejų pasaulio galiūnų konfrontacija tik didės.
Ši ir anksčiau išvardytos priežastys bet kokius sapaliojimus apie Lietuvos santykių su Kinija greitą atkūrimą daro sunkiai įmanomus – per daug užpainiotas šis Gordijo mazgas. Nebent bus rastas pasiteisinimas, t. y. dar kartą bus priminta nuvalkiota frazė: „Dėl visko kaltas Landsbergis!“
Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas
