Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 1 d.


KOMENTARAS
Saugumo poreikis didins mokesčius, tačiau ar sugebėsime juos subalansuoti?
Marius Dubnikovas
Josvydas Elinskas/ELTA
Marius Dubnikovas.

Netylant diskusijoms dėl gynybos finansavimo diskutuojama apie mokesčių didinimą. Daugiausia dėmesio skiriama, ko gero, neišvengiamam PVM didinimui bei pelno mokesčiui ir gyventojų pajamų mokesčiui.

Tai natūralu, nes valstybės biudžeto pajamos realiai ir yra generuojamos iš šių mokesčių. 2023 m. biudžeto pajamos iš mokesčių pasiskirstė taip: PVM surinko 5,5 milijardo eurų, arba 35,5 proc. pajamų krepšelio, pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis generavo 4,2 milijardo, arba 26,7 proc. pajamų.

Šie mokesčiai suneša 62,2 proc. visų biudžeto mokestinių pajamų, tad sprendimai turės būti daromi šiuose laukuose, nors artėjant rinkimams politikai vengia šios temos. Yra siūlomi įvairūs variantai. Kol kas atrodo patraukliai 1 proc. punkto PVM padidinimas iki 22 proc. lygio ir 1 proc. pelno mokesčio didinimas iki 16 proc., jei surenkamų lėšų nepakanka poreikiams – tada dydžius galima peržiūrėti ir padidinti skolinimosi lygius. Tokie mokesčių pakitimai nesukeltų kainų reikšmingai, o surenkama suma galėtų siekti 380–400 mln. eurų ateinančiais metais ir būtų greitas, efektyvus ir tvarus sprendimas.

Be šių mokesčių, dar yra trečias „dramblys“, ant kurio laikosi mokesčių sistema, tai – akcizai, kurie sunešė 1,7 mlrd. eurų pajamų. Degalų akcizai reguliuojami pagal gamtosaugininkų ir kelininkų poreikius, tačiau turime dar dvi akcizo dalis – alkoholis (apie 440 mln. eurų) ir tabakas (apie 350 mln. eurų).

Taigi PVM, pajamų mokesčiai ir akcizai sudaro beveik tris ketvirtadalius visų pajamų, o pridėjus 20 proc. siekiančią ES paramą praktiškai surenkame visą biudžetą – visi kiti mokesčiai yra niekiniai. Grįžtant prie mokesčių, PVM ir pajamų mokesčių pakitimai tikėtinai bus sudėlioti naujame biudžete. Kuro akcizo pokyčio planas jau numatytas keleriems metams į priekį, tačiau lieka alkoholio ir tabako akcizai, kurių ilgametis auginimo planas baigiasi šiemet ir kitų metų biudžetu teks galvoti apie naujus planus.

Matant papildomų pinigų poreikį akcizus būtų galima didinti nuo esamų lygių 3–5 proc. kasmet ir numatant vėl 3 metų planą. Galėtų būti ir 5 metų planai, tada mokestiniai pokyčiai būtų projektuojami už 4 metų rinkiminio horizonto ir gal padėtų sumažinti perteklinį politizavimą šiuo klausimu. Toks mokesčio planas galėtų generuoti papildomai 24–40 mln. eurų papildomų pinigų kasmet arba 72–120 mln. eurų per trejų metų planą.

Svarbu nepakenkti reikšmingai ekonomikai ir išlaikyti mokestinės sistemos prognozuojamumą pagrindiniuose šalies mokesčiuose. Taip pat išlieka plačios diskusijos poreikis, kaip optimizuoti esamas biudžeto išlaidas ir kur turi būti prioritetai.

Faktas tas, kad akcizai privalo kilti ir taip mažinti šių produktų patrauklumą. Ilgamečiai planai pasiteisino, nes, pavyzdžiui, per pastaruosius dešimt metų alkoholio suvartojimas skaičiuojant grynuoju alkoholiu sumažėjo 23 proc., o gyventojų skaičius krito nepilnais 3 proc. – alkoholio vienam gyventojui tenka mažiau. Priežastys įvairios – sąmoningumo augimas, pajamų didėjimas bei mokesčiai taip pat. Tuo pat metu alkoholio akcizo pernai buvo surinkta 78 proc. daugiau nei prieš dešimt metų.

Mokesčiai koreguoja vartotojų įpročius ir leidžia papildyti biudžetą tuo pat metu ir tai rodo dešimtmečio VMI skaičiuojami akcizų duomenys. Tad reikėtų tęsti ilgamečių akcizų didinimo politiką, kuri leidžia keisti požiūrį, o verslui turėti aiškumą ir prognozuojamumą mokesčių atžvilgiu.

Dar svarbus aspektas dėl akcizų yra tas, kad mokesčiai gali sukelti pokyčius tarp produktų rūšių vartojimo – stiprus alkoholis vietoj silpo ar deginamų cigarečių vietoje kaitinamojo tabako. Balansai dėliojasi, tačiau akcizų politikoje buvo matoma ir tam tikrų netolygumų. Kai akcizai keliami labiau silpnam alkoholiui arba kaitinamajam tabakui. Nors alkoholio vartojimas mažėjo, per dešimtmetį alkoholio suvartojimas per stiprų alkoholį išaugo nuo 36 proc. iki 43 proc. Tiek absoliutaus alkoholio yra išgeriama vartojant stipriuosius gėrimus. Vakarų Europoje šis skaičius nesiekia nė 20 proc. priklausomai nuo šalies.

Mažiausiai aistrų tikriausiai keltų vienodas akcizo didinimas visoms prekių grupėms tiek alkoholio, tiek ir tabako sektoriuose neišskiriant vienos ar kitos. Vykdant politiką, kuri būtų nukreipta į alkoholio silpninimą ar mažiau kenksmingų tabako gaminių rinkoje buvimą, akcizai galėtų būti šiek tiek peržiūrimi ir tarp pačių grupių. Tuo labiau siekiant greito efekto, kad būtų surinkta daugiau mokesčių – visada reikia taikyti į tas grupes, kurios ir atneša didesnį kiekį mokesčių. Daugiausia akcizo surenkama būtent iš stipraus alkoholio ir cigarečių.

Vadovaudamiesi nuomone, kad saugumas yra pats svarbiausias, nes be šalies saugumo nebus nei pensijos, nei pelnų ar dividendų ir gal net pačios šalies, galime koreguoti mokesčius gan minimaliais pokyčiais, kurie potencialiai gali sugeneruoti daugiau nei 400 mln. eurų kasmet, kai šiais metais gynybos biudžetas sudaro 2,09 milijardo eurų. Toks pokytis būtų reikšmingas, o jei poreikis didesnis, tada dar galima laviruoti tarp šių skaičių. Svarbu nepakenkti reikšmingai ekonomikai ir išlaikyti mokestinės sistemos prognozuojamumą pagrindiniuose šalies mokesčiuose. Taip pat išlieka plačios diskusijos poreikis, kaip optimizuoti esamas biudžeto išlaidas ir kur turi būti prioritetai.

Marius Dubnikovas yra finansų analitikas, ekonomistas.

2024 02 07 13:06
Spausdinti