Asmeninis archyvasĮsigaliojus JAV muitams, jų poveikį vis labiau jaučia vartotojai. Nors didesnę dalį muitų naštos kol kas prisiėmė verslas, prasidėjus rudeniui jie vis dažniau gali būti perkeliami ant amerikiečių vartotojų pečių. Tai vėl paskatins infliacines tendencijas, nors tuo pačiu metu Federalinis rezervų bankas susiduria su politiniu spaudimu mažinti bazines palūkanas. Visa tai ne tik silpnina JAV ekonomiką, bet ir gali lemti tolesnį euro stiprėjimą JAV dolerio atžvilgiu.
Infliacija ir muitų poveikis JAV vartotojams
Remiantis „Bloomberg Economics“ skaičiavimais, įsigalioję JAV muitai padidino vidutinę JAV muitų normą nuo maždaug 2,4 proc. praėjusiais metais iki 15,2 proc. šiuo metu. Kai kurios šalys susiduria ir su 50 proc. siekiančiais muitais.
Amerikos investicinis bankas „Goldman Sachs“ įspėja, kad didžiausias muitų poveikis JAV vartotojams dar tik priešakyje. Iki šiol amerikiečių pirkėjai, banko vertinimu, absorbavo tik apie 22 proc. muitų sąnaudų – didžiąją dalį (apie 64 proc.) naštos prisiėmė vietos verslas, o apie 14 proc. teko užsienio teikėjams.
Vis dėlto, jau rudenį našta JAV vartotojams gali patrigubėti. Toks pokytis reikštų spartesnį kainų augimą, kurio mastas artimiausiais mėnesiais bus jaučiamas kasdieniame vartojime. „Goldman Sachs“ skaičiavimais, pagrindinis Federalinio rezervų banko (FED) stebimas asmeninio vartojimo išlaidų indeksas iki metų pabaigos galėtų pasiekti 3,2 proc., palyginti su 2,8 proc. birželį.
Galimybės eksportuoti į Kiniją kaina
Vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip D. Trumpo muitų politika gali paveikti verslą, tapo puslaidininkių sektorius. JAV lustų gamybos milžinės „Nvidia“ ir „AMD“ sutiko sumokėti JAV vyriausybei 15 proc. pajamų, gautų iš lustų pardavimų Kinijai.
Mainais už tai joms suteikiamos eksporto licencijos, leidžiančios išsaugoti milijardines pajamas antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje. Šis kompromisas tapo būtinu po to, kai D. Trumpas pagrasino sustabdyti lustų eksportą į Kiniją sukeldamas milžinišką riziką abiejų įmonių veiklai.
Nors pasiektas susitarimas su JAV administracija įmonėms suteikia galimybę toliau vykdyti veiklą Kinijos rinkoje, jis taip pat iliustruoja, kokios gali būti papildomos sąnaudos šioje geopolitinėje įtampoje.
Stagfliaciniai signalai paslaugų sektoriuje
Naujausi duomenys rodo, kad infliacijos procesas spartėja. JAV Darbo statistikos biuras pranešė, jog pagrindinė infliacija liepą paspartėjo, o vartotojų kainų indeksas pakilo 0,3 proc. per mėnesį.
Didžiausią spaudimą infliacijai padarė paslaugų kainos – ypač skrydžių, medicininės priežiūros ir rekreacijos srityse. Paslaugų sektoriaus PMI rodo stagfliacines tendencijas: užimtumas krito iki žemiausio lygio nuo kovo, o sumokėtos kainos šoktelėjo iki aukščiausio taško nuo 2022 m. spalio.
„Swedbank“ analitikų teigimu, toks silpnėjančios darbo rinkos ir kylančių kainų derinys dažniausiai kelia didžiausią galvos skausmą centriniams bankininkams dėl tolesnės palūkanų normos krypties.
FED patiria spaudimą, bet negali skubėti
D. Trumpo administracijoje dirbantis JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, jog palūkanų normos šiuo metu yra „pernelyg aukštos“ ir turėtų būti 150–175 baziniais punktais žemesnės. Pasak jo, jau rugsėjį FED galėtų pradėti palūkanų mažinimo ciklą nuo 0,50 proc. punkto ir atlikti bent keletą palūkanų mažinimų iš eilės.
Liepos mėnesio didmeninės infliacijos duomenys šias prognozes gerokai komplikavo: gamintojų kainų indeksas šoktelėjo 0,9 proc. per mėnesį, paslaugų kainos – 1,1 proc., o prekių, neįskaitant maisto ir energijos – 0,4 proc. Ekonomistai sutaria, kad didesni sąnaudų perdavimo vartotojams ženklai verčia FED laikytis laukimo strategijos ir vengti skubotų sprendimų.
„Berkshire Hathaway“ investiciniai manevrai
Kol makroekonominis fonas JAV išlieka miglotas, investuotojai seka didžiųjų fondų veiksmus. Legendinio investuotojo Warreno Buffeto įkurta „Berkshire Hathaway“ naujausioje ataskaitoje atskleidė, kad pradėjo kaupti namų statytojų „Lennar“ ir „DR Horton“, taip pat plieno gamintojos „Nucor“ akcijas. Tai signalizuoja apie optimistinę poziciją būsto rinkos ir pramonės atžvilgiu ilguoju laikotarpiu.
Didžiausia staigmena – 1,6 mlrd. JAV dol. vertės investicija į sveikatos draudimo kompaniją „UnitedHealth“, nepaisant augančių išlaidų ir priežiūros institucijų tyrimų.
W. Buffettas taip pat sumažino savo „Apple“ ir „Bank of America“ pozicijas, atsisakė „T-Mobile“ akcijų, taip tęsiant lėšų perkėlimą iš technologijų ir finansų į labiau apčiuopiamus sektorius. Įdomu, kad analogišką poziciją į „UnitedHealth“ pasirinko ir garsusis „Big Short“ investuotojas Michaelas Burry.
Rugpjūčio 15 d., penktadienio rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ paaugo 1,75 proc., „S&P 500“ padidėjo 1,89 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ sugebėjo paaugti 2,7 proc.
Euro stiprėjimo tendencija gali tęstis
Valiutų rinkose investuotojai vis labiau tikisi, kad palūkanų normų skirtumai tarp JAV ir euro zonos taps atspirties tašku euro stiprėjimui prieš dolerį. Kaip pažymi „Swedbank“ analitikai, pastarasis antplūdis į eurą daugiausia buvo susijęs su investuotojų bandymu rasti alternatyvą doleriui, kurio pozicijas susilpnino D. Trumpo prekybos politikos viražai.
Tai sukėlė nerimą, jog JAV ekonomika gali patirti didesnį smūgį nei jos pagrindinės prekybos partnerės. Panašu, kad šios prognozės ima po truputį pildytis – JAV darbo rinkoje ryškėja pirmieji įtrūkimai, o Europos ekonominiai duomenys atrodo perspektyvesni. „Citigroup“ netikėtumo indeksai rodo, kad euro zonos duomenys pastaruoju metu gerokai viršija lūkesčius, tuo metu JAV rezultatai tik atitinka prognozes.
Papildomo impulso euro pozicijoms suteikė D. Trumpo sprendimas į FED valdybą paskirti Stepheną Miraną, kuris laikomas švelnesnės pinigų politikos šalininku. Tai padidino rinkos lūkesčius dėl palūkanų mažinimo ir atgaivino nuogąstavimus, kad administracija gali būti suinteresuota tolesniu JAV dol. silpnėjimu.
Pastarosiomis savaitėmis euras pabrango 1,14 proc. ir nusistovėjo ties 1,17 JAV dol. riba. Svaras sterlingų sustiprėjo 2 proc. iki 1,35 JAV dol. už svarą, o Japonijos jena kiek susilpnėjo – dolerio kursas pakilo iki 147 jenų.
Kinija perorientuoja savo prekių srautus
Azijos regiono prekybos duomenys rodo mišrų paveikslą. Kinijos eksportas liepą paaugo 7,2 proc., palyginti su ankstesniais metais, ir sudarė 322 mlrd. JAV dol. Labiausiai išaugo prekių srautai į ES, Pietryčių Aziją, Australiją, Honkongą.
Banko „BNP Paribas“ vyriausioji Kinijos ekonomistė Jacqueline Rong pabrėžė, kad eksportas į ne JAV rinkas padėjo palaikyti stipresnius nei tikėtasi rezultatus pastaruosius 3 mėn. Tuo metu „Bloomberg Economics“ vertinimu, šie duomenys leidžia manyti, jog Kinijos eksportas gali išlikti atsparus, net jei prekyba su JAV susilpnės.
Vis dėlto šalies ekonomika liepą sulėtėjo pagal visus pagrindinius rodiklius – nuvylė tiek gamybos aktyvumas, tiek mažmeninė prekyba. „Prasidėjo su muitais susijęs nuosmukis“, – pažymėjo investicijų bankas „Lombard Odier“. Atsakydamas į šiuos iššūkius, Kinijos centrinis bankas (PBOC) pažadėjo didinti paramą technologijų ir vartojimo sektoriams, mažinti priklausomybę nuo nekilnojamojo turto ir infrastruktūros.
Tuo metu Japonijos ekonomika fiksavo teigiamą netikėtumą – antrąjį ketvirtį šalies BVP paaugo 1 proc. ir viršijo prognozes. Tai sustiprino rinkos lūkesčius, kad Japonijos centrinis bankas (BOJ) dar šiais metais gali toliau didinti palūkanų normas.
Šis pozityvus netikėtumas atsispindėjo ir akcijų kainose – Japonijos „Nikkei“ per pastarąsias dvi savaites paaugo net 7,66 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 per dvi savaites pakilo 3,23 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį augo 2,17 proc.
Mažėjanti naftos gavyba nepaveikė kainų
Naftos rinkoje išlieka didelis neapibrėžtumas. OPEC+ užbaigė 2023 m. pradėtą 2,2 mln. barelių per dieną sumažinimą, bet kol kas nepateikė aiškaus plano dėl likusio 1,66 mln. barelių mažinimo. Organizacija prognozuoja spartesnį paklausos augimą, nors ankstesnės prognozės dažnai pasirodydavo pernelyg optimistinės.
Tarptautinė energetikos agentūra sumažino JAV naftos gavybos prognozes iki 13,28 mln. barelių per dieną 2026 m., o tai būtų pirmasis metinis kritimas nuo 2021-ųjų. Per pastarąsias dvi savaites „Brent“ nafta atpigo 4,23 proc. iki 65 JAV dol. už barelį, WTI naftos kaina krito 5,26 proc. iki 62 JAV dol., o aukso kaina sumažėjo 1,1 proc. iki 3 336 JAV dol. už unciją.
