Finansų ministerija ėmėsi sisteminio mokesčių lengvatų peržiūrėjimo. Darbas ne iš lengvųjų, nes sunkumuose logiška ieškoti lengvatų. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad lengvatų yra nedaug, todėl jas išnagrinėti ir surūšiuoti galima vienu prisėdimu. Deja, ne. Lengvatų esama pačių įvairiausių, jos teikia naudą vienoms gyventojų grupėms, bet erzina kitas. Jos patinka politikams, nes padeda pritraukti rinkėjų, bet trukdo surinkti biudžetą.
Tačiau ne visos mokesčių taisyklės, kurias tapo įprasta vadinti „lengvatomis“, yra mokesčių lengvatos ekonominiu atžvilgiu. Tarp jų yra nemažai tiesiog skirtingų reiškinių skirtingo apmokestinimo.
Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) iki nustatytos ribos neapmokestinamas kaupimas pensijai ir studijoms, įmonių pelno mokesčiu – išlaidos darbuotojų sveikatos draudimui. Toks mokesčių režimas tikslingas – siekiama, kad viešosios paslaugos ar išmokos būtų papildytos pačių žmonių ir privataus sektoriaus atsakomybe kaupiamomis lėšomis – tai subsidiarumo principo įgyvendinimas.
Gerokai efektyviau yra mažiau apmokestinti privačias pajamas ar išlaidas, nei iš viešųjų lėšų valstybei mokėti išmokas ar teikti paslaugas. Atsižvelgiant į demografinę situaciją, tai yra ir tvariau. Ypač aktualu dėl taupymo senatvei, kai Lietuvoje demografinė situacija „Sodros“ tipo pensijų sistemoms nepalanki, o gyventojai daug labiau priklauso nuo jos nei kitose ES šalyse.
