Asmeninis archyvasLietuvoje jau beveik metus vyksta diskusija apie Platforminio darbo direktyvos perkėlimą į Lietuvos teisę. Direktyva siekia aiškiai atskirti, kas yra savarankiškas platforminis darbas, o kur jau prasideda tradiciniai darbo santykiai. Kaip dažnai nutinka, perkeliant reguliavimą į Lietuvos teisę atsiranda nepamatuotas noras pridėti papildomų reikalavimų ir nesilaikyti tik direktyvoje numatytų tikslų.
Po diskusijų Trišalėje taryboje ir nepavykusių kompromisų paieškų, kyla grėsmė, kad Lietuvoje direktyva bus perkelta gerokai griežčiau nei to reikalaujama – taip, kad iš esmės visi vykdantys veiklą platformose gali būti pripažinti dirbantys pagal darbo sutartis. O tai turėtų neigiamą poveikį šiandien Lietuvoje plačiai naudojamam modeliui, kuris didina užimtumą ir leidžia savarankiškai dirbti kada nori ir kiek nori: pora valandų po studijų, savaitgalį po darbų, kelias valandas ryte ir kelias vakare.
Ar platformų ekonomika kelia iššūkių? Be abejo, nes tai naujas veiklos modelis ir reguliavimas jam reikia taip tobulinti. Pavyzdžiui, aptarnavimas lietuvių kalba ne visais atvejais buvo prieinamas, tačiau atsirado nauji valstybės kalbos reikalavimai, o ir pačios platformos ėmėsi papildomų technologinių sprendimų, užtikrinant klientų galimybę gauti paslaugas lietuvių kalba. Be to, nuolatos vyksta pokalbiai su savivaldybėmis ir atsakingomis institucijomis apie eismo saugos stiprinimą, platformos vysto edukacines iniciatyvas. Visgi tobulinant reguliavimą reikia nepamiršti konkurencingumo ir strateginio žvilgsnio į priekį, kadangi platformų ekonomika yra galimybė Lietuvai. Vilniaus universiteto studija atskleidė, kad Lietuvoje 2023 m. gali būti dirbę net 142 tūkst. platforminių darbuotojų, o šis skaičius iki 2028 m. gali padidėti iki 157 tūkst.
Tačiau dažnai atrodo, kad diskusijose apie platformų ekonomiką pamirštama, kad ji išskaidrino paslaugas, kurios iki tol buvo prieinamos, tačiau dažnu atveju veikė šešėlinėje ekonomikos dalyje. Juk visi prisimename, kaip ne taip seniai važiuojant taksi, lankantis pas korepetitorių, kirpėją ar užsisakant maistą į namus atsiskaitymas grynaisiais būdavo vienintelis pasirinkimas, o paslaugų teikėjas „užmiršdavo“ susimokėti mokesčius. Skaitmeninių platformų atėjimas vien pavėžėjimo sektoriuje pajamų mokesčio pajamas padidino net 10 kartų.
Analitinio centro „Pragmatic policy group“ atliktas vertinimas rodo, kad visus pristatymo platformose savarankiškai dirbančius asmenis Lietuvoje perkvalifikavus į tradicinius darbo santykius nukentėtų tiek šalies ekonomika, tiek ir valstybės biudžetas. Kalbant konkrečiai, valstybės biudžetas per metus netektų nuo 2,5 iki beveik 8 mln. eurų pelno ir gyventojų pajamų mokesčio pajamų. Tuo pačiu pristatymo paslaugos kainos vartotojams didėtų nuo 32 iki 43 proc. Dėl to vietos verslai, bendradarbiaujantys su platformomis, per metus netektų nuo 26 iki 76 mln. eurų pajamų, o platformose veikiantys asmenys netektų galimybės uždirbti nuo 6 iki 17 mln. eurų. Tai būtų realus ir reikšmingas neigiamas poveikis ekonomikai, kurio ignoruoti priimant sprendimus dėl reguliavimo negalima.
Be to, Copenhagen Economics 2024 m. Lietuvoje atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei du trečdaliai kurjerių pagrindine savo bendradarbiavimo su platformomis priežastį nurodo savarankiškumą, galimybę rinktis užduotis ir tai, kad nereikia dirbti pagal nustatytą grafiką. Natūralu, kad perkvalifikavus šią veiklą į darbo santykius, visų šių privalumų neliktų, nes atsirastų darbo grafikai, darbo valandos ir kiti įsipareigojimai. Taip pat nepamirškime, ką rodo duomenys – daugumai platformose dirbančių tai papildoma veikla greta studijų, kito darbo ar šeimyninių įsipareigojimų. Lankstumas ir yra fundamentalus šio modelio privalumas.
Galiausiai, 2026 m. sausio–kovo mėn. tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Ipsos“ atliko Lietuvos visuomenės nuomonės apklausą apie požiūrį į platforminį darbą ir skaitmeninių platformų įtaką vietos ekonomikai. Apklausos rezultatai rodo, kad šalies gyventojai teigiamai vertina platforminio darbo lankstumą.
Net 94 proc. apklaustųjų mano, kad žmonės turi turėti laisvę patys spręsti, kiek laiko ir pastangų skirti tokiai veiklai . Rezultatai taip pat atskleidžia, kad gyventojai palaiko tokį platformų reguliavimą, kuris išsaugotų šio veiklos modelio lankstumą – net 8 iš 10 lietuvių mano, kad teisės aktai turėtų užtikrinti galimybę žmonėms pasirinkti jiems priimtiniausią veiklos organizavimo formą. Be to, lietuviai mato ir pozityvų platformų poveikį vietos ekonomikai – 71 proc. respondentų sutinka, jog jos padeda verslams pasiekti naujus klientus ir auginti veiklą.
Išgirdus šiuos argumentus, direktyvos perkėlimas tik ta apimtimi, kuri būtina, atrodo vienintelis teisingas sprendimas Lietuvai. Toks kelias suteiktų papildomas apsaugas platformose veikiantiems asmenims, pavyzdžiui platformų taikomų algoritmų skaidrumo atžvilgiu, tačiau tuo pačiu išlaikytų efektyviai veikiantį lankstų veiklos modelį.
Net 63 proc. Lietuvos gyventojų bent kartą per mėnesį naudojasi platformų paslaugomis, o jų patogumu ir lankstumu džiaugiasi didelė vartotojų dalis. Lietuva turi šansą būti platformų ekonomikos vystymosi priešakyje ir išnaudoti transformacinį šio inovatyvaus sektoriaus potencialą. Būtų gaila praleisti šią galimybę save dirbtinai apribojant, ypač kai kitos regiono šalys, įskaitant Latviją ir Estiją, direktyvą siekia perkelti neviršydamos jos reikalavimų ir vengdamos papildomos reguliacinės naštos verslams.
Andrius Romanovskis yra Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
