Asmeninis archyvasPolitologės Rimos Urbonaitės interviu su ministre pirmininke Inga Ruginiene sukėlė aistrų sprogimą socialinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje. I. Ruginienė dar kartą viešai pademonstravo, kokia paviršutiniška asmenybė ji yra. Dalis socialdemokratų ir ministrės pirmininkės gerbėjų mėgino kritikos strėlių salves nukreipti į esą neetiškai ir neprofesionaliai formuluotus R. Urbonaitės klausimus, bet tai visiškai beprasmė diskusija. Jei ir taip, kaip ir bet kurio kito interviu atveju tai tik žurnalisto ir jo atstovaujamos žiniasklaidos priemonės profesinės reputacijos problema. Bet I. Ruginienės nesėkmė nėra tik jos problema – kasdien akis badanti Vyriausybės vadovės nekompetencija graužia pasitikėjimo valdžios institucijomis likučius ir tikrai neprisideda prie valstybės reputacijos ir įvaizdžio, I. Ruginienei vis labiau žavintis diplomatiniu turizmu.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Galima pagirti socialdemokratų drąsą ir išradingumą susikompromitavusį Gintautą Palucką pakeisti I. Ruginiene, nauju veidu politikoje, tačiau Pelenės istorijos sukurti nepavyko. Ir, tenka pripažinti, nebuvo iš ko. Šešta vieta vienmandatėje apygardoje Vilniuje ir dvi vietos žemyn socialdemokratų rinkimų sąraše per praėjusius Seimo rinkimus parodė, kad į didžiąją politiką I. Ruginienė žengė su labai retomis rėmėjų gretomis. Ir nėra ženklų, kad gerbėjų ratas didėtų – daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų I. Ruginienės Vyriausybės veiklą vertina neigiamai.
Nuvilianti situacija. Sovietmečiu subrendusius ir į pensiją pasitraukusius politikus pakeitusi naujoji socialdemokratų karta yra beviltiškai siauro akiračio, su riebiomis reputacijos dėmėmis ir provinciali blogiausia šio žodžio prasme. Sovietiniu vaiku save pavadinusi I. Ruginienė įsispyrė į gerokai per didelius batus, o patirties ir žinių stoką bando kompensuoti agresyviu pasitikėjimu savimi. Bet ji toli gražu ne viena tokia Vyriausybėje, kurioje įžūlumo čempionės laurai be konkurencijos atitenka švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei. Jos įsakymu pernai abiturientams prie egzaminų rezultatų pridėti 10 balų yra ne kas kita, o politinė korupcija. Teismui pripažinus, kad tai neteisėta, ministrė pakartojo, kad ir dabar taip pasielgtų. Recidyvistės požiūris.
Sovietmečiu subrendusius politikus pakeitusi naujoji socialdemokratų karta yra beviltiškai siauro akiračio, su riebiomis reputacijos dėmėmis ir provinciali blogiausia šio žodžio prasme.
Socialdemokratų pergalė praėjusiuose rinkimuose į Seimą ir Vyriausybę atpūtė būrį provincijos politikų, kurie daugelyje savivaldybių įsikerojusio nepotizmo įpročius bando perkelti į nacionalinį lygmenį. Ar ne iš čia sprendimai pertvarkyti valstybės įmonių valdybas ir nesulaukus jų kadencijos pabaigos keisti valstybės įmonių vadovus?
Jei Lietuvos socialdemokratai turėtų bent procentą tų vertybių kaip jų kolegos Švedijoje ar Danijoje, į kuriuos taip buvo mėgstama lygiuotis, koalicija su homofobinėmis populistinėmis jėgomis, kokios yra „Nemuno aušra“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, būtų tiesiog neįmanoma. Mažumos vyriausybė ar pirmalaikiai rinkimai tikram socialdemokratui būtų vienintelės garbingos išeitys.
Dar pustrečių metų ir socialdemokratai gaus rinkėjų sąskaitą. Anksti prognozuoti, bet 2020-aisiais Seimo rinkimuose iškovotų trylika mandatų socialdemokratams galėtų atrodyti kaip neįtikėtina sėkmė. O jei vėl šoks infliacija ar supurtys ekonomikos krizė, vieno kito socialdemokrato ieškosime nebent mišriojoje frakcijoje.
*****susije*****
Ir tai bloga žinia Lietuvai. Tradiciškai lietuviškai politinei švytuoklei siūbuojant tarp dviejų kraštutinumų, solidžios ir patikimos politinės jėgos labai reikalingos ir kairėje, ir dešinėje, ir centre. Istoriškai socialdemokratams vis tekdavo valdyti, kai kada ir kaip mažajam partneriui, su tokiomis populistinėmis jėgomis kaip Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Naujoji sąjunga. Socialdemokratai buvo ta jėga, kuri užtikrindavo stabilumą ir vakarietišką valstybės kryptį. Atrodo, kad tie laikai baigėsi.
Galutinai susimovę socialdemokratai kitiems Seimo rinkimams paliks vakuumą. Bent iš dalies jį užpildyti galėjo ideologiškai neaiški, bet labai racionali Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tačiau Sauliaus Skvernelio korupcijos skandalas šias galimybes gerokai apmažino. Senstantį socialdemokratų elektoratą provincijoje skabys ir radikalios dešinės jėgos su jau žinomais, o gal dar artimiausioje ateityje iškilsiančiais naujais gelbėtojais. Tragiškos perspektyvos kairiajai politinei jėgai, kuri tokiam gaivalui turėtų būti nepramušama atsvara.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius.
