Praėjusio trečiadienio vakarą naujas IQ žurnalo numeris jau buvo parengtas kitą rytą perduoti į spaustuvę. Tačiau ketvirtadienis išaušo kitoks – Rusija užpuolė Ukrainą, prasidėjo karas.
Teko skubiai pakeisti vieno straipsnio antraštę. Ji skelbė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, sutelkęs milžiniškas pajėgas prie Ukrainos sienos, laimėjo net nepraradęs nė vieno kareivio gyvybės. Christopheris Skaluba, Scowcrofto strategijos ir saugumo centro vadovas, abejojo, ar Rusija puls, ir teigė, kad V. Putinas gavo labai daug – Vakarų lyderių vizitus, pasaulio dėmesį, patikrino NATO ryžtą. Iš tiesų visa tai atrodė kaip dar viena šantažo meistro pergalė.
Tačiau V. Putinas pakėlė ginklą. Ir tai buvo lemtinga jo klaida.
Ukrainos dar laukia daug sunkių dienų, tačiau šio konflikto pralaimėtoja jau aiški – tai Rusija. Nesvarbu, ar V. Putinas dar išsilaikys, ar greitai bus išverstas iš posto savo aplinkos ar sukilusios tautos.
Sovietų Sąjungos griūtį vadinęs didžiausia XX amžiaus geopolitine klaida, V. Putinas jau ne vienerius metus stūmė šalį atgal į praeitį, žiauriai malšindamas bet kokius protestus, žudydamas ir įkalindamas opozicijos veikėjus, įvesdamas vis griežtesnę cenzūrą, uždarydamas režimą kritikuojančią žiniasklaidą.
Roskomnadzoras, Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba, kaip sovietinis cenzorius persekioja ir baudžia už tiesą. Karo Ukrainoje negalima vadinti karu, tik karine operacija, draudžiama skelbti apie rusų karių aukas, V. Putiną lyginti su Hitleriu. Režimui nepalankūs asmenys ir organizacijos jau senokai turi būti įvardijami užsienio įtakos agentais. Šis žurnalistų lūpose nuolat kartojamas žodžių junginys esą turi skambėti kaip pažeminimas, bet tapo kokybės ir orumo ženklu.
Visa jėga Sovietų Sąjunga į Rusiją sugrįžo šią savaitę. Tačiau ne V. Putino, bet demokratinio pasaulio pastangomis, vos per keletą dienų atitvėrusio šią šalį geležine uždanga. Ji vis tvirtėja ir taps aukštesnė ir tamsesnė nei ta, kuria sovietai nuo likusio pasaulio patys buvo atsitvėrę didžiąją XX a. dalį.
Rusija vos per kelias dienas, net valandas, tapo toksiškiausia valstybe visame pasaulyje. Jos sportininkai nebegali dalyvauti jokiose tarptautinėse varžybose, jos menininkai, aktoriai, atlikėjai, nepaisant talento ir pažiūrų, nelaukiami jokiose koncertų ir teatrų salėse. Niekas neatvyks koncertuoti į Rusiją, net Holivudo kompanijos viena po kitos atsisako rodyti kino filmų premjeras.
Jei Rusija nesulaukia sankcijų iš kai kurių, dažniausiai taip pat diktatorių valdomų, valstybių, ją vis tiek baudžia tų šalių žmonės. Kazachstane, kurio režimas išlieka V. Putino sąjungininkas, vienos privačios kabelinės televizijos operatorius, sekdamas Vakarų valstybių pavyzdžiu, išjungė propagandinių Rusijos TV kanalų transliaciją. Tai tik vienas pavyzdys, kaip Rusija ir rusai bus baudžiami visur.
Dar didesnis košmaras laukia Rusijos ūkio. Griežtos Vakarų finansinės sankcijos Rusijos ekonomiką siunčia į nokautą – rublio vertė krinta, bankų palūkanos pasiekė dviženklius skaičius, gresia milžiniška infliacija, prekių deficitas. Jau sekmadienio popietę Rusijos miestuose kaupėsi panika, kurią geriausiai iliustravo milžiniškos eilės prie bankomatų. Eilės, prekių stygius, tuščios lentynos, kelis kartus juodojoje rinkoje oficialųjį viršijantys dolerio ir euro kursai taps Rusijos kasdienybe, kurią daugelis jau spėjo pamiršti, o jaunoji karta net nematė.
Jau ketvirtą karo dieną ėmė vertis oro erdvė Rusijos oro linijų bendrovėms, iš Maskvos bei Sankt Peterburgo ir į juos skrendantys lėktuvai ėmė apsisukti pusiaukelėje, tarsi pilotai būtų išvydę realią tarp dviejų pasaulių besileidžiančią uždangą.
Rusai taikstėsi su V. Putino jiems primestu absurdu ir kaip sovietmečiu pardavinėjo savo sąžinę. Tik šįkart už vakarietiškas gėrybes, atostogas Viduržemio jūros kurortuose ir šopingus Paryžiuje bei Londone. Tai baigėsi ir rusams jau dabar skauda – pažinus laisvojo pasaulio malonumus ir privilegijas sugrįžęs sovietmetis jiems atrodys dar pilkesnis, niūresnis ir baisesnis. Skauda jau daugeliui – nuo apsivogusio oligarcho iki „karui ne“ skanduojančio Maskvos hipsterio su popieriniu kavos puodeliu rankose. Nepaisant to, ar lobo iš V. Putino režimo, ar tyliai jam pritarė, ar netgi jam priešinosi, dabar rusai už tai atsakys kartu.
V. Putinas dar kartą galėjo laimėti neiššovęs nė vieno šūvio. Bet iššovė. Taip pat į savus. Ir jis šįkart pralaimės.
Ovidijus Lukošius yra IQ ir Alfa.lt vyriausiasis redaktorius.
