Vyčio Snarskio pieš.Šalyse kaimynėse – karas, kuris kilo visų pirma dėl to, kad vienas diktatorius apsiskaičiavo: planavo sutriuškinti kaimynus per tris dienas, bet gali pakrypti ir taip, kad agresorius pasikraus malkų per trejus metus, jei karinė parama iš Vakarų nesibaigs. Putinas manė, kad Ukraina pakrikusi, jos ginkluotosios pajėgos – silpnos, visuomenė – susiskaldžiusi, didele dalimi – prorusiška. Ir prašovė. Jei būtų žinojęs, kaip viskas pakryps, turbūt nebūtų puolęs. O gal pats smarkiai ir nenorėjo, bet kinų imperatorius liepė? Būtų įdomu visas versijas išgirsti Hagos tribunole.
Pasaulis, virusai, klimatas, fauna ir žmonės sparčiai keičiasi, bet reikalingų struktūrinių pokyčių daryti neskubame. Pavyzdžiui, vaikystė. Iki klimato atšilimo vaikystė baigdavosi paaugliams sukakus 17–18 metų. Tokius pusiau subrendusius jaunuolius būdavo galima mokyti karybos, blaivybės ir į kunigų seminarijas priimti. Dabar aštuoniolikamečiai nebetinkami tarnauti nei dievui, nei tėvynei, nei Valančiui. Būna retų išimčių, kai 14 metų jaunuolis įkuria startupą, tampa milijonieriumi ir gali sau leisti viešai pamokslauti apie verslą ir kitas gyvenimo tiesas, bet tai – išimtys, patvirtinančios taisyklę, kad dabartiniams jaunuoliams vaikystė tęsiasi iki 35.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Kai tau trimpenki, jau esi išgėręs savo cisterną, du tris kartus metęs rūkyti, pats išbandęs visokių draudžiamų medžiagų ar bent iš arti matęs, kas nutinka pavartojus bendrabučio kambariokams ar kitiems giminaičiams. Artėjant prie 40-ies randasi supratimas, kad princesė ant balto žirgo jau nebeatjos, o patrauklių moterų skaičius yra begalinis, todėl vakarėliai neturi prasmės ir gal jau verta susimąstyti apie šeimą, karjerą. Butą kokį. Atskirą nuo kitų barzdotų suvaikėjusių paauglių. Va tokius mąstytojus jau galima šaukti karinėn tarnybon. Kol neapsiženijo ar nenuėjo į kunigų seminariją ar į jogos instruktorius – tai iš esmės yra tas pats.
Dabartinė tvarka, kai mėginama šaukti tarnybon devyniolikmečius, yra pasenusi ir neefektyvi. Kaip tu gali mokyti žmogų mirti už tautą, tėvynę, jei tauta ir tėvynė neleidžia tau nusipirkti parduotuvėje ar kavinėje nei alaus, nei šampano? Atseit mes, visuomenė, jiems sakom: stop, jūs per durni alų gerti, bet šaudyti iš patrankų ir automatų, reikalui esant, mirti už tėvynę – pats tas? Vaikai dabar apsiskaitę – jie rodys pirštu į Vokietiją ir sakys: va ten alų galima nuo 14-os. Kur lygios galimybės, vaikų teisės ir visi kiti ES aktai? Ir ką jiems į tai? Konfliktinė situacija, kurios pliurpalais niekaip neišspręsi.
Kai vaikui beveik 40, jis jau būna primiršęs skriaudas – visus tuos tarpinius egzaminus, kad šampano per išleistuves negalima legaliai išgert, kad kažką už 0,1 gramo žolės tampė po teismus ir reikėjo išvažiuot į Londoną atsigaut ir nervų pagydyt. Būti paaugliu ir vaiku Lietuvoje yra traumuojanti patirtis, tik suaugę apsimeta, kad viskas normaliai. Ir taip iškart iš mokyklos suolo varyti į apkasus – prastas sumanymas, daugeliui reikia pauzės galvai susitvarkyti, savivertei išsiugdyti. Pagaliau subręsti.
Dronų gamybos ir valdymo subtilybių derėtų mokyti nuo pirmos klasės. Kuo vaikas jaunesnis, tuo imlesnis visokioms nesąmonėms.
Bet galima šio to išmokyti ir vaikus mokyklos suole. Pavyzdžiui, dronus valdyti. Jei kasdien virš Vilniaus zvimbtų keliasdešimt tūkstančių mokyklinių dronų su mokomosiomis granatomis, būtų pati geriausia atgrasymo priemonė. Vilniaus oro uostą, kad lėktuvai dronams netrukdytų, tektų iškelti į Kauną ar Žąslius, ir tai būtų labai gerai, nes oro uostas trukdo sostinei augti ir plėstis.
Dronų gamybos ir valdymo subtilybių derėtų mokyti nuo pirmos klasės. Kuo vaikas jaunesnis, tuo imlesnis visokioms nesąmonėms. Jei dar rastume valios leisti patiems vaikams tuos dronus konstruoti, paaiškėtų, kad kiekvienoje klasėje yra genijų, kurie skraidykles surinktų iš pagaliukų, sulūžusių aifonų baterijų ir elektrinių kokteilių plaktuvų. Vaikai, patys to neįtardami, prisidėtų prie šalies gynybos 200 procentų.
Kol mes čia piešiame gražiausius ateities scenarijus, mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išvis neturi vadovo. O gal turi? Gal kažkas valdo mūsų švietimą – tarsi droną – per nuotolį? Partizaniškai. Gal dėl to suaugusieji iki galo neįsikerta, ko šiuolaikinė mokykla moko, kokiems iššūkiams ruošia? Gal ten viskas yra gerai, dronai pasuolėse jau surenkami, o konspiracija – kad priešai nesuuostų. O kai ateis rudenėlis – pakils mokyklinių dronų debesis. Ir viskas bus gerai.
