„Nauji mokesčiai nedelsiant!“ – skelbia valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, o prezidentas Gitanas Nausėda jį papildo, kad kai kurie „neskausmingi“ ir nereikia jokio pereinamojo laikotarpio. Politikams nerūpi, kad jų pasiūlymai ir sprendimai kerta Konstitucijos raudonąsias linijas. Nerūpi, kad ir ekonominės prognozės nebešvyti optimizmu, todėl metas didesniems ar ypač naujiems mokesčiams itin nepalankus. Kam rūpi tokios techninės detalės? Kai 2020-aisiais vyks rinkimai, galima ne tik mokesčių, bet ir pačių rinkimų sistemą pernakt pertvarkyti.
Nes pakeitimai nutaikyti ne į pagrindinio valdančiųjų elektorato kišenes. Jų auka – vidurinė klasė, kuri Vakaruose suprantama kaip klestinčios valstybės pamatas. Žinoma, lietuviškieji „viduriniokai“, vokiškais ar skandinaviškais standartais matuojant, atrodytų kukliau. Privalomas mūsų vidurinės klasės atstovo atributas – nuosavas būstas ar automobilis. Labiau pasiturinčiose šalyse pirmenybė teikiama kokybiškam laisvalaikiui, kultūrinių renginių lankymui ar sportui.
Tačiau juk reikia nuo ko nors pradėti. Ėmėme vidurinę klasę auginti ir mes, praėjusių metų pradžioje įvesdami „Sodros“ „lubas“. Kadangi apribojimai galioja ir išmokoms – daugiau įmokų sumokėjęs negauni didesnių išmokų, – toks sprendimas buvo logiškas ir teisingas. Jau įvedant „Sodros“ „lubas“ buvo pakišta kiaulė – numatytas didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Artėjant rinkimams ir trūkstant pinigų nepamatuotiems pažadams, jis dar didinamas, kol „Sodros“ „lubos“ galiausiai dingsta. Valdžia blogesnė nei Grinčas – net ir „lubas“ sugeba „pavogti“.
Nusitaikyta ir į nekilnojamąjį turtą (NT) – žemyn čiuožia neapmokestinamosios vertės kartelė. Įvedant „prabangaus“ NT mokestį, prabangiu laikytas milijono litų vertės turtas, o dabar tą vertę norėta sumažinti iki 100 ar 150 tūkst. eurų. Ar gyventi blogiau pradėjome, kad „prabangos“ sąvoka taip pasikeitė? Anksčiau prabanga buvo rūmai, dabar – vieno asmens su paskola įsigytas kotedžas Kaune.
Ar gali būti suprantamos tokios problemos tautos išrinktiesiems, Vilniuje turintiems po kelis butus, o savo vietą Seimo viešbutyje užleidusiems vaikams, valdantiems nedeklaruoto NT kitose šalyse? Dar daugiau, Seimo nariai pristato ir savo remiamus naujus kandidatus, kuriems nereikia galvos sukti nei dėl paskolų, nei dėl NT mokesčių, nei dėl būsto, – tai nauji „gerovės žadėtojai“, gyvenantys užgrobtame socialiniame būste. Gyveni nuosavame bute, o ne apgaule įsikūrei socialiniame būste? Vadinasi, ir didesnius mokesčius gali susimokėti. Gal apsipirkinėji ne iš po skverno, t. y. šešėlyje, o eini į prekybos centrą? Labai knieti pasiūlyti dar ir stambiosios prekybos mokestį, kuris neabejotinai iškils į politinės darbotvarkės paviršių ateityje.
Bet valdžia juk padarė mokesčių reformą, dėl kurios pajamos didėja, nes auga neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), gal bus iš ko tuos didesnius mokesčius susimokėti? Taip, NPD išties kyla, bet mažiau, nei planuota. Dalį žadėtų eurų iš jūsų kišenės paėmė ir iššvilpė. Kaip alternatyva sumažinti NPD planuose pernakt atsirado pasiūlymas apriboti NPD taikymą. Gaunantys 940 eurų į rankas – štai tie „turtuoliai“, nusipelnę didesnių mokesčių.
Ir tai dar ne „turtuolių medžioklės sezono“ pabaiga. Taikiklyje ir gavusieji kitų rūšių pajamų, pavyzdžiui, dividendų. Na, šituos tai jau tikrai gauna tik pasiturintys verslininkai, pamanysite. Bet faktai rodo ką kita – 77 proc. visų dividendų gavėjų 2018 m. sulaukė vidutiniškai 506 eurų dividendų. Arba po 42 eurus per mėnesį. 50 eurų siekiančius vaiko pinigus labiau apsimoka gauti, nei verslą turėti, galima liūdnai pajuokauti.
Turtuolių su žiburiu ieškoti reikia ir kitų rūšių pajamų gavėjų gretose. Daugiau nei pusė – 56 proc. – asmenų, gavusių turto nuomos pajamų, per metus sulaukė vidutiniškai 312 eurų. Dar 34 proc. per metus turtą nuomojo už 2,3 tūkst., arba mažiau nei už 200 eurų per mėnesį. 70 proc. autorinių pajamų gavėjų pajamos siekė vidutiniškai 285 eurus per metus. 84 proc. honorarų gavėjų per metus vidutiniškai gavo 170 eurų nesiekiančias šios rūšies pajamas. Visi jie „nusipelnę“ didesnių pajamų mokesčių. Tam, kad iš atminties būtų ištrintas 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kad jis atsidurtų šalia to „laikinai padidinto“ PVM, kurio ankstesnį dydį vargu ar kas beprisimena.
Prastas rinkėjas, kuriam vaiko pinigų kaip dovanos neįkiši, kuriam nereikalinga pašalpa ar valdžios nustatyta minimali alga. Tas, kuris savo šeimą išlaiko, už vaikų mokslą susimoka, sąžiningai deklaruoja ne tik gaunamą darbo užmokestį, bet ir keliasdešimt eurų papildomų pajamų. Iš jo gali lupti ir lupti. „Sudie, vidurine klase, tu niekad mums nepatikai. Nes mes tau nereikalingi“, – moja ranka politikai.
Ieva Valeškaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė
