Asmeninis archyvasKaip ir buvo galima tikėtis, finansų rinkų dalyviai palankiai reagavo į bazinių palūkanų sumažinimą JAV, o pagrindiniai indeksai užfiksavo naujus rekordinius lygius. Šį kartą išsiskyrė mažos kapitalizacijos akcijų indeksas „Russell 2000“, kuris nuo vasaros ūgtelėjo daugiau kaip 10 proc. Be to, JAV ekonomika toliau demonstruoja lūkesčius pralenkiančius rezultatus, o vartotojai kol kas nelinkę riboti savo išlaidų.
Palūkanų sumažinimas JAV – beveik garantuotas
Federalinis rezervų bankas (FED) rugsėjo viduryje po maždaug metų pertraukos sumažino bazines palūkanas 0,25 proc. punkto iki 4–4,25 proc. lygio. Šis sprendimas priimtas beveik vienbalsiai, nors vienas iš centrinio banko komiteto narių JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai paskirtas Stephenas Miranas pasisakė už dar didesnį bazinių palūkanų mažinimą.
„Swedbank“ analitikai pastebi, kad rinkoje šiemet tikimasi dar dviejų FED palūkanų mažinimų. Kita vertus, dalis FED atstovų linkę manyti, kad daugiau palūkanos šiais metais mažinamos nebus. Centriniam bankui ramybės neduoda išliekanti aukštesnė infliacija. Rugpjūtį bazinės infliacijos rodiklis sudarė 2,9 proc., o vartotojų pajamos ir asmeninio vartojimo išlaidos pranoko prognozes.
Be to, nepaisant anksčiau skelbtų duomenų apie silpnėjančią JAV darbo rinką, FED padidino šalies ekonomikos augimo prognozes 2025 m. nuo 1,4 proc. iki 1,6 proc., o kitąmet – nuo 1,6 proc. iki 1,8 proc. Taip pat keliais baziniais punktais padidintos infliacijos prognozės.
Impulsas mažos kapitalizacijos įmonėms
Po FED sprendimo mažinti palūkanas į viršų labiausiai pasistiebė mažos kapitalizacijos įmonių akcijų indeksas „Russell 2000“. Jis ilgą laiką atsiliko nuo pagrindinių indeksų, tačiau rugsėjo viduryje pakilo į naują rekordinį lygį per pastaruosius 4 metus.
Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” per rugsėjo mėnesį net 4 kartus užfiksavo naujas rekordines aukštumas. „Deutsche Bank“ analitikai, atsižvelgdami į tikėtiną palūkanų normų mažinimą, prognozuoja, kad iki metų pabaigos šis indeksas gali pasiekti 7000 punktų lygį.
Nuo liepos pabaigos „Russell 2000“ pakilo 10 proc. – du kartus daugiau už „S&P 500“. Palūkanų mažinimas yra itin reikšmingas mažos kapitalizacijos bendrovėms – maždaug 1 iš 2-jų tokių įmonių dirba nuostolingai ir yra stipriai įsiskolinusios, o mažesnės palūkanos gali veiksmingai sumažinti jų finansines sąnaudas.
„Bloomberg“ surinkti analitikų vertinimai rodo, kad per ateinančius 12 mėn. „Russell 2000“ galėtų pakilti 20 proc., palyginti su 11 proc. augimu, kuris šiuo metu prognozuojamas „S&P 500“ indeksui.
JAV vartotojai nedžiūgauja, bet išlaidauja
Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas rugsėjį smuko iki 55,4 punkto – žemiausio lygio nuo gegužės mėnesio ir gerokai mažiau nei ekonomistų prognozuoti 58 punktai. Tai jau antras iš eilės mėnesio nuosmukis, rodantis augančias vartotojų baimes dėl verslo sąlygų, darbo rinkos ir infliacijos.
Nepaisant pesimistinių nuotaikų, vartotojai ir toliau išlaidauja: rugpjūtį mažmeninė prekyba JAV augo trečią mėnesį iš eilės, pardavimai padidėjo 0,6 proc., labiausia prie to prisidėjo interneto prekyba, išlaidos drabužiams ir sporto prekėms. Tai, greičiausiai, susiję su apsipirkimu artėjant mokslo metams. Kontrolinės grupės pardavimai išaugo 0,7 proc., kas signalizuoja apie sveiką trečiojo ketvirčio ekonominį aktyvumą, nes vartotojų išlaidos sudaro du trečdalius JAV ekonomikos.
Ekonominės analizės biuro duomenimis, per antrą metų ketvirtį metinis JAV BVP augimas sudarė 3,8 proc. – sparčiausiai per beveik dvejus metus, o vartotojų išlaidų įvertis buvo padidintas nuo 1,6 proc. iki 2,5 proc.
Kiti rodikliai taip pat teigiami – prekių užsakymai viršijo lūkesčius, o nedarbo išmokų paraiškų skaičius sumažėjo iki 218 tūkst., daug labiau nei tikėtasi. Vieninteliu silpnumo požymiu tapo 7 proc. kritusi importuojamų prekių apimtis, kuri techniškai sumažina JAV prekybos deficitą. Rinkos reakcijos parodė paradoksą: geros naujienos mažina lūkesčius dėl palūkanų mažinimo ir spaudžia akcijas žemyn, o prastesni duomenys laikomi palankiais dėl didesnių FED skatinimo perspektyvų.
Praėjusio penktadienio duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas paaugo 0,79 proc., „S&P 500“ laikotarpį baigė paaugęs 0,43 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ padidėjo 0,61 proc.
Istorinės „Nvidia“ investicijos į „OpenAI“
Po plačiai aptarto atsiskyrimo nuo „Microsoft“, dirbtinio intelekto lyderė „OpenAI“ rado naują partnerį, turintį dar gilesnes kišenes. Rugsėjo 22 d. „Nvidia“ paskelbė, kad investuos iki 100 mlrd. JAV dolerių į „OpenAI“ ir jau kitais metais pradės tiekti jai pažangius lustus, skirtus duomenų centrams.
Šios investicijos bus vykdomos palaipsniui, mainais į nekontroliuojančias „OpenAI“ akcijas. Bendras būsimų duomenų centrų pajėgumas sudarys apie 10 GW, o „Nvidia“ lėšos bus nukreipiamos į techninės įrangos ir energijos tiekimo išvystymą. Tai didžiausias sandoris „Nvidia“ istorijoje. Pastaroji pabrėžė, kad ši partnerystė padeda abiems bendrovėms, taip pat ir „Microsoft“, „Oracle“ ir „SoftBank“ kurti naujos kartos dirbtinio intelekto infrastruktūrą.
Kai kurie investuotojai atkreipė dėmesį į tai, kad vienų DI rinkos dalyvių investicijos ar paskolos kitiems rinkos dalyviams, kurie yra klientai, formuoja ydingą ratą ir turi finansinio burbulo požymių.
Euro zonoje susiduriama su neapibrėžtumu
Euro zonos privatus sektorius rugsėjį augo sparčiausiai per pastaruosius 16 mėnesių – sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas pakilo iki 51,2 punkto. Vis dėlto, ataskaitoje atskleista skirtinga padėtis bloke: Prancūzija išgyvena politinę krizę dėl žlugusios vyriausybės, o Vokietijos paslaugų sektorius fiksuoja sparčiausią šių metų augimo tempą. ECB prognozuoja, kad ekonomikos plėtra likusią metų dalį išliks stabili, o atspari darbo rinka ir kylantys atlyginimai padės palaikyti augimą.
Regiono perspektyvas temdo neapibrėžtumas dėl JAV tarifų politikos, kuri smarkiai paveikė 2025 m. pirmojo pusmečio nuotaikas. Nors metų pradžioje paklausos padidėjimas suteikė postūmį ekonominiam aktyvumui, antrojo ketvirčio lūžis lėmė Vokietijos ekonomikos susitraukimą. Nerimo kelia ir Vokietijos verslo lūkesčiai – „Ifo“ instituto indeksas rugsėjį netikėtai smuko iki 89,7 punkto, palyginti su 91,4 rugpjūtį.
Papildomą spaudimą įmonėms sudaro tiekimo grandinių problemos. Europos prekybos rūmai Kinijoje pranešė, kad dėl retųjų metalų trūkumo rugpjūtį dalis ES bendrovių buvo priverstos stabdyti gamybą. Tai dar labiau atskleidžia regiono pažeidžiamumą tiekimo iš Kinijos atžvilgiu.
Per pastarąsias dvi savaites Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas sumažėjo 0,47 proc., Vokietijos „DAX“ ir Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksai iš esmės nesikeitė, o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą užbaigė krisdamas dar apie 0,68 proc.
Kinijos ekonomika kol kas be prošvaisčių
Kinijos ekonomika antrą mėnesį iš eilės lėtėjo labiau nei tikėtasi, užfiksuotas smarkus investicijų sumažėjimas. Rugpjūtį pramonės gamyba, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo mažiau nei prognozuota – 5,2 proc. Mažmeninės prekybos rezultatai ir namų kainų dinamika antrinėje rinkoje buvo prastesni nei prognozuota.
Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistai, šios šalies ekonomika susiduria su dviem nepalankiomis tendencijomis tuo pačiu metu – silpna vidaus paklausa, kuri taip ir nesugebėjo pavirsti nauju augumo šaltiniu po pandemijos, bei JAV administracijos taikoma muitų politika, kuri tiesiogiai veikia Kinijos gamintojus ir jų partnerius trečiosiose šalyse.
Rugsėjo viduryje posėdžiavęs Japonijos centrinis bankas nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų, kurios šiuo metu siekia 0,5 proc. Tačiau bankas nusprendė rinkoje pardavinėti savo valdomus ETF ir REIT fondų vienetus. Šių investicijų pirkimai buvo viena iš ekonomikos skatinimo priemonių, o jų pardavimas yra dar vienas žingsnis normalizuojant vykdomą pinigų politiką.
Japonijos „Nikkei 250“ per dviejų savaičių laikotarpį paaugo 1,01 proc., Kinijos „blue chips“ CSI 300 minimu laikotarpiu padidėjo 0,37 proc., Honkongo „Hang Seng“ krito 1,2 proc.
Būsimas vario potencialas
Vienas labiausiai pasaulyje naudojamų metalų varis ateityje gali tapti dar labiau pageidaujama žaliava dėl elektromobilių rinkos ir dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtros. Tiesa, šiemet jo kainos viražai labiau priminė spekuliacinės akcijos trajektoriją – nuo rekordinių aukštumų po D. Trumpo užuominų apie muitus iki bene 20 proc. siekusios korekcijos, kai paaiškėjo, kad jie bus taikomi pusgaminiams, o ne pačiai žaliavai.
„Red Cloud Securities“ prognozuoja, kad artimiausiais metais kainoms trukdys silpnesnės JAV vartotojų nuotaikos, tačiau ilgalaikę paklausą palaikys 7 trln. JAV dolerių investicijos į dirbtinio intelekto duomenų centrus. Manoma, kad jau nuo 2027 m. bus jaučiamas 19 tūkst. tonų vario deficitas, kuris iki 2030 m. gali išaugti iki 766 tūkst. tonų.
Naudos gavėjai būtų tokie kasybos gigantai kaip BHP, „Freeport-McMoRan“, „Rio Tinto“ ir „Zijin Mining“. Vis dėlto pramonė susidurs su naujų kasyklų plėtros iššūkiais, o tikėtini papildomi JAV tarifai gali dar labiau padidinti kainų nepastovumą.
Per paskutines dvi savaites „Brent“ nafta pabrango 4 proc. iki 70 JAV dol. už barelį, o JAV WTI – 4,28 proc., iki 65 JAV dol. už barelį. Aukso kaina per tą patį laikotarpį pakilo 2,2 proc. ir sudarė 3 759 JAV dol. už unciją.
Matas Laukevičius yra „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas
