Asmeninis archyvas2025 m. ES investicijos į švarią energetiką pasiekė apie 336 mlrd. Eur per metus, o kai kuriose šalyse daugiau kaip 55 proc. suvartojamos elektros pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau švarios ekonomikos plėtra neapsiriboja vien energetika – ji apima pramonę, transportą, statybas, žiedinę ekonomiką ir inovacijų sektorių. Europos Komisijos skaičiavimu, dar 2022 m. žaliosios ekonomikos produktų ir paslaugų vertė viršijo 500 mlrd. eurų, o darbo vietų skaičius šioje srityje nuosekliai auga visoje Europoje. Ar švari ekonomika vis dar gali būti laikoma tik niša?
Švari ekonomika šiandien – ne futuristinė idėja, bet struktūrinė ekonomikos transformacija, keičianti energijos gamybą, pramonę, transportą ir vartojimo modelius. Jos esmė – suderinti ekonomikos augimą su klimato neutralumo, išteklių tausojimo ir visuomenės gerovės tikslais.
Tarptautiniu mastu kryptį aiškiai nubrėžė Paryžiaus susitarimas, kuriuo valstybės įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir siekti klimato neutralumo. Europos Sąjungoje šie tikslai detalizuojami Europos žaliuoju kursu, kuris iš esmės yra ekonomikos pertvarkos planas, apimantis energetiką, žemės ūkį, transportą, finansus ir pramonę.
Lietuvoje ryškiausias pokytis energetikos sektoriuje
Per 2025 m. vien vėjo ir saulės elektrinės bendrai patenkino apie 46,6 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Vėjo ir saulės elektrinių plėtra Lietuvoje rodo, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonominiu sprendimu. Didėjanti vietinė elektros gamyba mažina priklausomybę nuo elektros importo ir stabilizuoja kainas ilguoju laikotarpiu. Verslo sektoriuje vis daugiau įmonių investuoja į nutolusias saulės elektrines ar įsirengia jas ant gamybinių pastatų stogų. Ypatingai drąsūs ryžtasi investuoti į hibridinius parkus – kai diegiami ne tik elektros iš saulės ar vėjo gamybos pajėgumai, bet greta statomas ir kaupiklių parkas – užtikrinančius pilną energijos tiekimo stabilumą ir nepriklausomumą nuo tinklo.
Pramonės įmonės, modernizuodamos gamybos procesus, elektrifikuojasi, diegia energiją taupančias technologijas, naudoja antrines žaliavas. Pavyzdžiui, baldų ar maisto pramonės įmonės investuoja į šilumos atgavimo sistemas, kuriomis atliekinė šiluma – šalutinis įvairių technologinių, pramoninių ir komercinių procesų produktas, kuris iki šiol būdavo išleidžiamas į aplinką – tampa naudotina energija įmonės veikloje arba integruojama į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemas. Tai leidžia mažinti veiklos sąnaudas ir emisijas.
Atliekos vis labiau matomos ir įdarbinamos kaip išteklius. Mažmeninės prekybos sektoriuje plinta daugkartinių pakuočių sistemos, populiarėja tekstilės surinkimas pernaudojimui ir perdirbimui. Tai mažina sąvartynų apkrovą ir kuria naujas verslo nišas. Inovatyvūs pernaudojimo sprendimai gimsta tiek statybų sektoriuje, kur tam tikros konstrukcijos tampa konversijų projektų dizaino akcentais, o griovimo gruzas naudojamas tiesiant kelius, tiek energetikoje, kur pvz. termofikacinės elektrinės biokuro katile atitarnavęs smėlis naudojamas šaligatvių remontui.
Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga, įmonių autoparkai palaipsniui keičiami į elektrinius ar hibridinius. Viešajame transporte taip pat populiarėja elektriniai autobusai, mažinantys oro taršą miestuose. Vilnius turi ambiciją viešojo transporto sistemai kaip kurą naudoti ir žaliąjį vandenilį, kurio gamyklos statybos jau prasidėjo.
Realūs pavyzdžiai Europoje
Švari ekonomika – tai konkurencingumo klausimas. Valstybės, pirmosios supratę, kad žalioji transformacija nėra vien tik didesnės išlaidos šiandien, įgijo pranašumų.
Danija, kuri dar prieš kelis dešimtmečius kryptingai investavo į vėjo energetiką ir šiandien didelę dalį elektros gamina iš atsinaujinančių šaltinių, taip ne tik sumažino emisijas, bet ir sukūrė stiprią eksporto pramonę.
Švedija demonstruoja, kad ekonomikos augimas gali būti atskirtas nuo taršos didėjimo. Anksti įvestas anglies mokestis paskatino inovacijas ir efektyvumą, o energetikos sektoriuje dominuoja hidroenergija ir bioenergija.
Norvegija tapo elektromobilių plėtros simboliu – kryptingos mokesčių lengvatos ir infrastruktūros plėtra pavertė šalį viena sparčiausiai elektrifikuotų transporto rinkų pasaulyje.
Verslo sektoriuje matome ne mažiau reikšmingų transformacijų. Danijos bendrovė Ørsted yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip iš naftos ir dujų bendrovės galima tapti pasauline jūrinio vėjo energetikos lydere. Tai rodo, kad švari ekonomika nėra tik startuolių ar nišinių įmonių sritis – tai gali būti ir tradicinių energetikos gigantų kryptis.
Ką rodo šie pavyzdžiai? Pirma, ankstyvos investicijos į švarią energetiką ir technologijas kuria ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Antra, aiški ir nuosekli valstybės politika suteikia verslui prognozuojamumą. Trečia, transformacija yra įmanoma – net ir tradiciniuose, daug emisijų generuojančiuose sektoriuose.
Švari ekonomika jau veikia kapitalo paskirstymo logiką – bankai ir investuotojai vertina ESG kriterijus ir teikia prioritetą žalioms investicijoms. Tinkamai suplanuota žalioji transformacija gali tapti ekonomikos modernizavimo katalizatoriumi – skatinti inovacijas, kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir stiprinti atsparumą ateities iššūkiams.
Nora Marija Laurinaitytė yra Žaliųjų finansų instituto ekspertė
