Asmeninis archyvasTaivanas savo finansiniais pažadais parodė, kad Lietuvos diplomatinė parama yra svarbi. Lietuvai laikas parodyti, kad žadėtos investicijos mūsų šalies ekonomikai yra ne mažiau svarbios.
Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos akistatos pike, kai Pekino muitinė „užmiršo“, kaip išmuitinti lietuviškas prekes, ir kai sklido kalbos net apie antrines sankcijas, pritaikytas ir užsienio prekėms, turinčioms lietuviškų komponentų, Vyriausybei reikėjo gerosios naujienos. Ją pateikė Taivanas, kai 2022 m. sausį paskelbė, kad steigs 200 mln. JAV dolerių vertės investicinį fondą investicijoms į Lietuvos pramonę ir įkurs 1 mlrd. JAV dolerių fondą „bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams“.
Šią žinią Vyriausybės politikos šalininkai pristatė kaip didžiulę pergalę, kuri tuo metu leido atlaikyti spaudimą viešojoje erdvėje. Lietuva tvirtai laikėsi savo linijos dėl Taivaniečių atstovybės ir atlaikė Kinijos spaudimą. Netrukus šios šalies muitinės sistema „prisiminė“, ką daryti bent su dalimi Lietuvos prekių.
Kinijos ekonominė ataka prieš Lietuvą galiausiai neturėjo reikšmingo poveikio Lietuvos ekonomikai, o greitai mobilizuota valstybės parama paveiktam verslui pasinaudojo vos keletas įmonių.
Praėjo ketveri metai. Įvertinkime, kaip Taivanui sekasi vykdyti Vilniaus ir Pekino santykių krizės pike duotus finansinius pažadus.
Taivano investicijos – visam regionui, kol kas be ypatingo dėmesio Lietuvai
Taivano žadėtas milijardinis (apie 883 mln. eurų 2022-01 kursu) fondas „bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams“ įsteigtas Taivano eksporto-importo (EX-IM) banko su orientacija į visą Vidurio ir Rytų Europos regioną. Iš šio fondo per trejus su puse metų Lietuvos įmonėms suteikta apie 25 mln. JAV dolerių ilgalaikių paskolų. Fondas per pusketvirtų metų į mūsų regioną nukreipė apie 250 mln. JAV dolerių finansavimo – trys ketvirtadaliai šio fondo lėšų vis dar nebuvo investuotos. Lietuvą pasiekė apie 10 % viso šiai dienai fondo lėšomis suteikto finansavimo.
Taip pat buvo įsteigtas 200 mln. JAV dolerių (apie 177 mln. eurų) investicinis rizikos kapitalo fondas, irgi su orientacija į visą regioną. Fondą valdo valstybinis rizikos kapitalo fondų valdytojas „Taiwania Capital“. Šiai dienai, fondas yra atlikęs 17 investicijų, iš kurių Lietuvoje – tik 3. Iš maždaug 110 mln. investuotų JAV dolerių, tris Lietuvos įmones pasiekė apie 16,3 mln. eurų. Paskutinė fondo investicija Lietuvoje atlikta prieš 10 mėnesių.
Abiem atvejais Lietuva šiuose fonduose neišsiskiria kaip daugiau dėmesio sulaukusi šalis, nors konkretus pažadas buvo duotas būtent Lietuvai, o ir Lietuvos politinė parama Taivanui yra gerokai didesnė, nei kitų regiono šalių.
Priešingai, daugiausiai lėšų, remiantis viešai prieinama informacija, sulaukia Čekija ir Slovakija. Jei Čekijos atveju tai paaiškinama dėl istoriškai glaudesnių Čekijos ir Taivano verslo ryšių, investicijos į Slovakiją sunkiai suprantamos. Jei mūsų šalių regiono partnerystė su Taivanu grindžiama bendromis vertybėmis, tai Slovakijos premjero dalyvavimas Kinijos Pergalės dienos parade kartu su Vladimiru Putinu ir Kim Jong Unu šiame kontekste atrodo gluminantis.
Iš žadėtų maždaug milijardo eurų investicijų, per Taivano įsteigtus fondus Lietuvoje buvo suteikta vos keliasdešimt milijonų eurų paskolų ir keliolika milijonų rizikos kapitalo investicijų. Per ketverius metus Taivano investicijos Lietuvoje buvo labai menkos.
Taivanas įpratęs investuoti į politinę paramą
Ar galime konstatuoti, kad Taivanas neištesėjo savo pažadų Lietuvai, duotų mums itin jautriu laikotarpiu, kai dėl paramos jam buvome vienašališkai sankcionuojami didžiausios pasaulio valstybės?
Na, gal neskubėkime smerkti.
Iš dalies už tokią situaciją atsakingi ir mes patys. Lietuvos politikai, regis, nepanoro ar nesugebėjo parodyti, kad Lietuvos drąsi politinė laikysena yra verta rimtų investicijų. Taivanui tai nebūtų naujiena, nes nuo pat savo atsiradimo Taivano politikai yra įpratę investuoti į politinę paramą visame pasaulyje.
Taivanas šiuo metu turi diplomatinius santykius tik su 11 Centrinės Amerikos, Afrikos ir Okeanijos valstybių. Tai – 11 valstybių, kurios laikosi pozicijos, kad tikroji Kinija yra Taivanas.
Šių valstybių išskaičiavimas grįstas „finansine diplomatija“, kuria Taivanas užsiima ilgiau, nei egzistuoja Kovo 11-osios Lietuva. Taivanas stato ligonines Belize, dotuoja kelių statybas Gvatemaloje ir panašiai.
Tačiau Taivanas žino, kad Kinijai didinant finansinę paramą besivystančiose šalyse, finansais Kinijos neaplenks. Dabartinės mūsų politikos Taivano atžvilgiu šalininkai vis dar mano, kad parama Taivanui yra ne tik vertybiškai teisinga, bet ir apsimoka. Taivanui telieka pagrįsti mūsų lūkesčius. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomika nėra nepataisomai priklausoma nuo Pekino, priešingai nei daugumos kitų Europos šalių, o minėti investiciniai fondai vis dar nėra investavę didžiosios dalies savo kapitalo.
Taivanas turi suprasti investicinių pažadų svarbą
Lietuva Taivanui išreiškė išskirtinę politinę paramą – leido pavadinti atstovybę Vilniuje „Taivaniečių“ (mandarinų kalba - „Taivano“) ir taip sukurti precedentą, kad Taivano atstovybė gali būti vadinama „Taivano“ vardu, ir ne šiaip kur, o išsivysčiusioje Europos Sąjungos šalyje.
Lietuva, regis, vis dar laikosi diplomatinės linijos, kad Lietuva negali atsiimti politinės paramos Taivanui keičiant atstovybės pavadinimą, nes toks veiksmas pakirstų Lietuvos reputaciją ir tarytum signalizuotų Lietuvos kapituliaciją prieš Kinijos spaudimą. Kita vertus, reputacijos klausimas turi būti svarbus ir Taivanui, kuris geopolitinių iššūkių Lietuvai sūkuryje prižadėjo Lietuvai investicijų, bet jų kol kas reikšminga apimtimi taip ir neįgyvendino.
Siekime, kad Taivano investicijos turėtų poveikį
Lietuvos diplomatai ir politikai turėtų siekti, kad Taivano investicijos Lietuvoje įgautų realų kūną ir turėtų realų ekonominį poveikį. Tam galime pavystyti ir konkrečius mechanizmus.
ILTE „Milijardas verslui“ priemonė, finansuojama paskolinėmis RRF lėšomis, parodė, kad Lietuvos versle yra ilgas sąrašą finansuotinų projektų – įmonės per kelias savaites paprašė apie 1,4 mlrd. Eur finansavimo, kai priemonė pradėjo su 850 mln. Eur. Priemonė išplėsta iki 1,1 mlrd. Eur ir šiandien yra tikimąsi, kad visa suma bus įlieta į ekonomiką.
Tiek „Milijardas verslui“, tiek kitų verslo paramos priemonių paklausa rodo, kad šalies įmonių projektai, kalbant apie produktyvias investicijas į tvarumą ar aukštos pridėtinės vertės kūrybą, susiduria su finansavimo iššūkiais rinkos sąlygomis. Taivanui Lietuvoje yra ir bus į ką investuoti.
Remiantis priemonės „Milijardas verslui“ pavyzdžiu, Taivano lėšos galėtų būti kryptingai nukreiptos į bendrai su ILTE sukonstruotas verslo finansavimo priemones. Mechanizmą ir instituciją investicijų atsiperkamumui ir naudingumui vertinti jau turime.
Tai – tik vienas iš įmanomų kelių. Bet kuriuo atveju, Lietuvoje investicijų poreikis yra didelis, ir tam, kad investicijos duotų reikšmingą ekonominį impulsą, svarbu, kad taivaniečių lėšos būtų investuojamos produktyviai ir sistemingai.
Taivanui belieka surasti politinę valią įgyvendinti duotus pažadus, išsigryninti investicinius prioritetus, prisiimti investicinę riziką ir laukti investicinės grąžos. Lietuvos diplomatų užsispyrimas pritraukti pažadėtas lėšas šiame procese bus itin svarbus.
Lietuvos politikai ir diplomatai neseniai sugebėjo padaryti kai ką nepakartojamo – įrodyti Vokietijos politikams ir visuomenei, kodėl Lietuvoje verta dislokuoti Bundesvero brigadą. Todėl Lietuva neabejotinai gali įtikinti ir taivaniečius, kad jų investicinių pažadų vykdymas yra mūsų vertybėmis ir abipuse nauda grįstų santykių garantas.
Andrius Romanovskis yra Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas
Vilius Kriaučiūnas yra LVK vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas
