Asmeninis archyvasAsociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, šalies startuolių sukuriama ekonominė vertė Lietuvoje siekia iki 4,5 mlrd. eurų per metus. Toks indėlis, atitinkantis penktadalį viso pernai metų šalies biudžeto pajamų, reiškia viena – technologijų sektorius nebėra nišinė ar tik perspektyvi ateities sritis, bet vienas stipriausių šalies ekonomikos variklių jau dabar. Todėl, augant išlaidoms šalies gynybos ir socialinių poreikių finansavimui, šio sektoriaus plėtra turėtų tapti nacionaliniu prioritetu.
Tiesa, oficialiose ataskaitose minėtus milijardus atrasti būtų sunku – juk dažniausiai atskirų pramonės sričių rezultatus vertiname pagal lengviausiai apskaičiuojamus rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtus mokesčius ar sukurtas darbo vietas. Tačiau toks matavimas, bent jau startuolių atveju, rodo tik ledkalnio viršūnę.
Vertinant šių įmonių sumokėtus darbo užmokesčius ir gautą pelną, jų indėlis į ekonomiką siekia apie 1,5 mlrd. eurų per metus. Tačiau dar dukart tiek startuoliai sugeneruoja netiesiogiai. Kaip? Veikdami, tarsi, mitiniai aitvarai, nešę turtus savo šeimininkui iš svetimų kiemų. Juk šios įmonės didžiąją dalį savo prekių ir paslaugų eksportuoja. Todėl jų pajamos daugiausia uždirbamos užsienio rinkose ir į Lietuvą patenka kaip nauji pinigai, o ne perskirstyti iš vidaus vartojimo. O jie kuria papildomą ekonominę vertę, asociacijos skaičiavimais siekiančią iki 3 mlrd. eurų per metus.
Užsieniečių sąskaita – bent 50 tūkst. naujų darbo vietų Lietuvoje
Startuolių sektorius išsiskiria didesniu ir sparčiau augančiu produktyvumu nei kitose šakose. Palyginkime – tradicinėse ekonomikos srityse vienam darbuotojui tenkanti apyvarta 2019 m. siekė apie 73 tūkst. eurų, o 2024 m. – apie 105 tūkst. eurų. Tuo tarpu technologijų įmonėse šis rodiklis per tą patį laikotarpį beveik padvigubėjo nuo 117 iki 237 tūkst. eurų.
Augančios apyvartinės lėšos iš užsienio reiškia ne tik dar labiau finansuojamus valstybės poreikius, bet ir didesnius darbuotojų atlyginimus. Šiuo metu startuoliuose dirba apie 20 tūkst. žmonių, kurių vidutinis mėnesio atlyginimas siekia apie 4,6 tūkst. eurų. Kitaip sakant, į mūsų ekonomiką per metus iš užsienio vien darbo užmokesčio pavidalu patenka daugiau nei 1,1 mlrd. eurų.
Beveik visi šie pinigai lieka Lietuvoje – jie virsta būsto paskolomis, nuomos įmokomis, vietinių paslaugų ir prekių vartojimu, o kartu ir naujomis darbo vietomis. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad viena aukštos pridėtinės vertės darbo vieta eksportuojančiame sektoriuje palaiko nuo 2,5 iki 4 darbo vietų šalies viduje. Lietuvos atveju tai reiškia, kad šios įmonės išlaiko ne tik savo darbuotojus, bet ir prisideda prie dar maždaug 50–80 tūkst. darbo vietų paslaugų, statybos, prekybos, gamybos ir kitose srityse atsiradimo.
O papildomos darbo vietos reiškia ir papildomus atlyginimus. Asociacijos skaičiavimais, startuoliai šalyje netiesiogiai sukuria iki 1,6 mlrd. eurų, skirtų atlyginimams kitų sektorių darbuotojams.
Kaip išsaugoti aitvarus ir jų teikiamą naudą?
Grįžkime prie lietuvių mitologijos. Joje minima, kad aitvarus prisijaukinti ir įtikinti nešti dar daugiau turtų savo šeimininkui galima tinkamai juos maitinant, o palikti be priežiūros – jie išeina.
Panašu, kad šią taisyklę jau perprato konkurencingiausios pasaulio valstybės, formuojančios savo verslo bei investicines aplinkas taip, kad jos būtų patrauklios startuoliams veikti ir pritraukti tiek kapitalą, tiek talentus.
Maža to, pagrindinės lyderės inovacijų srityje kryptingai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą tam, kad naujų technologijų verslų atsirastų vis daugiau. Pavyzdžiui, JAV investicijos į MTEP sudaro maždaug 3,4–3,7 proc. BVP, kai tuo tarpu ES – tik apie 2,2 proc. BVP.
Lietuva ne tik nepasiekia net šio vidurkio, tačiau taip pat neturi ir aiškios ilgalaikės strategijos, kaip skatinti jaunimo verslumą dar mokyklose bei palaikyti pradedančiuosius startuolių kūrėjus.
O pavojaus ženklai yra aiškiai matomi jau keletą metų. Nors esami šalies startuoliai ambicingai auga, tačiau naujų – atsiranda per mažai. Tai reiškia, kad tolimesnė sektoriaus sėkmė nėra savaime garantuota.
Akivaizdu, kad gynybos finansavimo apimtys tik augs, nemažės ir išlaidos socialinėms reikmėms, tad technologijų sektoriaus augimas turi tapti nacionaliniu Lietuvos prioritetu. Tam, kad kiekvienas šių įmonių sugeneruotas 1 mlrd. eurų iš užsienio ir toliau kurtų šimtus milijonų eurų, skirtų išlaikyti tai, kas šiandien svarbiausia: šalies saugumą, stabilumą ir ilgalaikį ekonominį augimą.
Gintarė Verbickaitė yra „Unicorns Lithuania“ vadovė
