Meniu
Prenumerata

sekmadienis, vasario 25 d.


KOMENTARAS
Transporto įmonių raktas į konkurencinį pranašumą 2024 m. – tvarumas ir inovacijos
Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė
Asmeninis archyvas
Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Prasidedant 2024 m., Lietuvos transporto ir logistikos sektorius atsidurė intriguojančiame etape, kuris tęsiasi po dinamiškų ir iššūkių kupinų metų.

2023 m. sektorius išgyveno sudėtingą laikotarpį, kurį lėmė pasaulio ekonomikos svyravimai, tebesitęsiantis COVID-19 pandemijos poveikis ir geopolitinė įtampa, ypač karas Ukrainoje. Jau pirmąjį praėjusių metų ketvirtį smarkiai sumažėjus krovinių transportavimo poreikiui, transporto paslaugų eksporto pajamos sumažėjo 39 proc. palyginti su paskutiniu 2022 m. ketvirčiu.

Tačiau tai buvo tik pradžia. Remiantis „Creditinfo“ duomenimis, 59 proc. transporto ir logistikos sektoriaus atstovų teigė, kad 2023-ieji buvo nesėkmingi. Transporto inovacijų asociacijos atlikta apklausa atskleidė dar niūresnį vaizdą: 51 proc. įmonių patyrė pajamų kritimą nuo 10 iki 30 proc. ir daugiau. Be to, 88 proc. įmonių jautė recesijos požymius, mažėjo užsakymų skaičius, o gruodžio mėnesio įvykiai, tokie kaip lenkų vežėjų protestai prie Ukrainos sienos ir Lenkijos bei Ukrainos sienos laikinas uždarymas, dar labiau pablogino situaciją.

Šie metai sektoriui nežada būti lengvesni – nors ekonominė situacija palengva stabilizuojasi, nesitikima, kad gamyba ir vartojimas išaugs staiga. Todėl transporto ir logistikos įmonės supranta, kad reikės dirbti dar stipriau, konkurencija išliks arši, o pagrindiniu pranašumu ilgainiui taps gebėjimas diegti technologijas bei savo veikloje taikyti tvarumo reikalavimus.

Pažanga skaitmenizacijos srityje

2023 m. Lietuva pažymėjo svarbų transporto sektoriaus skaitmeninės transformacijos etapą. Šalis išsiskyrė kaip viena pirmųjų Europos Sąjungoje, inicijavusi konkursą dėl eFTI (electronic Freight Transport Information) vartų programavimo pirkimo. Tikimasi, kad eFTI vartai turėtų pradėti veikti po metų, o tai bus didelis šuolis į priekį skaitmeninės transporto ir logistikos duomenų integracijos srityje tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.

Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja tokiuose bendradarbiavimo projektuose kaip eFTI4EU, kuris vienija dar 8 Europos šalis – Estiją, Suomiją, Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Belgiją, Portugaliją ir Austriją. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti tarpusavyje suderinamas technines sistemas ir sprendimus pagal eFTI reglamentą, skatinant perėjimą nuo popierinių prie skaitmeninių procesų transporto ir logistikos srityje.

Svarbu pabrėžti, jog skaitmenizacijos sprendimai Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje ne tik didina įmonių veiklos efektyvumą, trumpina darbuotojų darbo laiką, eksploatacines išlaidas, bet ir mažina sektoriaus išmetamą ŠESD kiekį. Lietuvos vilkikų reisai be krovinių sudaro 15 proc. visų važiavimų, o šalies viduje tokie reisai sudaro apie 37 proc. Transporto sektoriaus išmetamą ŠESD kiekį galima sumažinti optimizuojant kelių transporto srautus (mažinant tuščią ridą) ir pasitelkiant skaitmenizacijos priemones. Siekiant optimizuoti krovinių srautus tuščiai ridai mažinti ir ištekliams taupyti, reikia skatinti pervežimo sausumos transporto įmones įdiegti šiuolaikines transporto valdymo sistemas, kurios teisiogiai prisidėtų prie tuščios ridos sumažinimo, t. y. GPS sekimo sistemą, kartu su transporto užsakymų valdymo sistema bei prieiga prie transporto biržų. Įdiegus šiuos tris skaitmeninius sprendimus bent pusei Lietuvos vilkikų parko, tuščių reisų skaičius būtų sumažintas net iki 30 proc.

Remiantis atliktomis apklausomis ir analizėmis, svarbiausi iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos transporto ir logistikos sektorius skaitmenizavimo srityje, susiję su kompetencijų trūkumu ir finansavimo klausimais. Kompetencijų trūkumas yra ypač aktualus, nes inovatyvių technologijų diegimas ir panaudojimas reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių.

Finansinių išteklių stoka taip pat yra reikšminga problema, ypač mažesnėms įmonėms, kurios susiduria su didėjančiais veiklos kaštais ir ekonominiu spaudimu, apsunkinančiais investicijas į skaitmenines technologijas.

Norint spręsti šiuos iššūkius, reikalinga valstybės parama, įskaitant subsidijas ir finansines paskatas, skatinančias inovacijas. O mokymai ir perkvalifikavimo programos yra būtinos, siekiant pagerinti esamų darbuotojų kompetencijas skaitmeninių technologijų srityje.

Lūžio taškas dekarbonizacijos srityje – po kelerių metų

2023 m. lapkritį Seimas didele balsų dauguma po pateikimo pritarė LR Alternatyviųjų degalų ir LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų projektams, o galutinis jų priėmimas numatytas artimiausioje pavasario sesijoje.

Šiais įstatymais siūloma iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje 41 proc., palyginti su 2021 m. lygiu. Toks naftos kiekio mažinimas atitinka Klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje Seimas patvirtino tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 14 proc., palyginti su 2005 m. išmetimais.

Asociacija aktyviai dalyvavo diskusijų etape, pasisakydama už priemones, kuriomis būtų siekiama gerokai sumažinti iškastinio kuro naudojimą.

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2026–2027 m. ruošiasi dideliems pokyčiams. Numatoma, kad, artėjant reikalavimui degalų tiekėjams įsigyti apyvartinius taršos leidimus, įprastinių degalų kaina smarkiai išaugs. Šis artėjantis pokytis skatina sektorių ieškoti ir išbandyti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, biometano ir elektros energijos variantus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo tradicinių degalų.

Visgi vienas pagrindinių iššūkių dekarbonizacijos kelyje – poreikis turėti aiškesnes valstybės reguliavimo gaires. Tai apima ir aiškumą, kaip keisis kelių mokesčiai priklausomai nuo transporto priemonės naudojamų degalų rūšies, o tai labai svarbu, kad verslas galėtų atitinkamai pritaikyti savo veiklą. Taip pat svarbu suprasti, kad reikšminga pažanga anglies dioksido išmetimo mažinimo srityje yra ilgalaikis siekis ir per trumpą laiką neįmanoma išvysti radikalaus pokyčio. Norint pasiekti ilgalaikius anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslus, būtina nuolat investuoti į naujas technologijas bei prisitaikyti prie besikeičiančių teisės aktų.

Naujų technologijų vaidmuo

Transporto ir logistikos sektorių gerokai keičia dirbtinio intelekto (DI) atsiradimas. Jo taikymas gali pagerinti eismo srautų optimizavimą, spūsčių valdymą ir maršrutų planavimo tobulinimą, taip didinant transporto operacijų efektyvumą ir saugą. Naudojant dirbtinį intelektą klientų aptarnavimo srityje taip pat gali pagerėti informacijos sklaida realiuoju laiku ir interaktyvus klientų įtraukimas pasitelkiant dirbtiniu intelektu paremtus pokalbių robotus ir virtualius asistentus.

Nors daiktų interneto integravimas į transporto sektorių dar tik vystosi, jo galimas poveikis autonominiams sprendimams yra didelis. Šiuo metu daiktų interneto taikymas logistikoje pirmiausia susijęs su turto sekimo ir transporto priemonių parko valdymo tobulinimu. Ateityje ši technologija gali atlikti lemiamą vaidmenį transporto valdymo srityje, optimizuojant krovinių vežimo procesus ir didinant efektyvumą pasitelkiant duomenimis paremtas įžvalgas.

Nepaisant šios pažangos, naujosios technologijos Lietuvos transporto sektoriuje įsisavinamos lėtai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, apklausus beveik 300 transporto sektoriaus atstovų paaiškėjo, kad nors inovacijos laikomos būtinomis, realus naujų technologijų diegimas vėluoja. Tokią lėtą pažangą iš dalies lemia tai, kad daugiausia dėmesio skiriama esamai veiklai palaikyti, o ne investicijoms į esminius technologinius patobulinimus. Visgi džiugina tai, jog Lietuva parengė dirbtinio intelekto strategiją, kurioje numatyta nustatyti DI reguliavimo sistemas ir etines gaires, taip sukuriant palankesnę aplinką DI diegimui transporto sektoriuje.

Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė yra Transporto inovacijų asociacijos vadovė.

2024 01 24 11:03
Spausdinti