Ukraina lėtai, bet artėja Europos link. Gegužės 17 d. Europos Parlamente, Strasbūre, pasirašytas vizas panaikinantis dokumentas, nuo birželio 11 d. leidžiantis ukrainiečiams be vizų 90 dienų atvykti į ES šalis.

Ceremonijoje dalyvavęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šį aktą pavadino istoriniu. Jo žodžiais, bevizio režimo su ES įvedimas demonstruoja ukrainiečių norą ir ryžtą išsiveržti iš „Sovietų ir Rusijos imperijos“ ir galutinai grįžti į Europos šeimą. Putinizmo nuosėdas Ukraina išsivalys dar negreitai, tačiau ilgai lauktas ir daug kartų atidėliotas sprendimas įvesti bevizį režimą – neabejotinai sveikintinas ir daug vilčių teikiantis postūmis. Europa atsiveria Ukrainai. Teigiamas pasekmes įžvelgti nesunku: intensyvėjantys tarpasmeniniai ryšiai ir mainai, tvirtėjantys ekonominiai saitai, verslo ir turizmo plėtra. Dar prieš paskelbiant bevizį režimą pastebimai išaugo ukrainiečių kelionių į Europą užsakymai, o tokios bendrovės kaip „Ryanair“ jau planuoja naujus skrydžių maršrutus iš Kijevo ir Lvovo į Europos sostines bei kurortus. Tiesa, vienas bevizio režimo reikalavimų yra turėti biometrinį pasą. Kol kas tokius pasidarė tik 3,5 mln. Ukrainos piliečių iš daugiau nei 40 mln. Tiesioginis sąlytis su Europa bei glaudesnis ES piliečių ir ukrainiečių bendravimas svarbus ir dėl kitos priežasties. Proeuropietiški daugelio ukrainiečių sentimentai šiuo metu yra ypač svarbūs ES ateities raidai. Tuo metu, kai ukrainiečiai aukoja gyvybę dėl Europos idėjos, teisinės valstybės ir pamatinių žmogaus teisių užtikrinimo, ES paslaugų kokybės ir aukštesnių gyvenimo standartų, pačioje Bendrijoje stiprėja euroskeptikų balsai, ryškėja autoritarinės tendencijos. Ukrainiečių euroentuziazmas yra tai, ko šiuo metu taip trūksta ES piliečiams ir institucijų atstovams.

Ukrainiečių euroentuziazmas yra tai, ko šiuo metu taip trūksta ES piliečiams ir institucijų atstovams.

Po Euromaidano revoliucijos Ukraina gali pasigirti išaugusia viešų intelektualių diskusijų kokybe, Kijeve vykstančiuose forumuose aptariamos pamatinės, egzistencinės šiuolaikinės Europos kultūros ir politikos problemos. Rusijos inicijuotas ir režisuojamas karas su Ukraina verčia ukrainiečius atsakingai permąstyti, kuo jie skiriasi nuo vadinamojo rusiško pasaulio, kuo europietiškas gyvenimo būdas patrauklesnis ir pranašesnis. Intelektuali Ukrainos scena tikrai turi ką pasiūlyti ES piliečiams, primiršusiems, kodėl Bendrijos įkūrėjai siekė suvienyti Europą ir gilesnės integracijos. Taigi būtina skatinti ne tik turizmą, bet ir idėjų apykaitą. Bevizis režimas sudarys sąlygas ukrainiečiams geriau pažinti Europą, palyginti gyvenimo kokybės skirtumus korupcijos persmelktoje tėvynėje ir moderniose, teisės viršenybę pripažįstančiose ES valstybėse. Šio kontrasto įsisąmoninimas buvo vienas esminių veiksnių, išjudinusių Euromaidano protestus ir padėjusių nuversti Viktoro Janukovyčiaus režimą. Tiesioginis sąlytis su nepalyginamai oresniu gyvenimu ES erdvėje tik dar labiau sustiprins ukrainiečių ryžtą pagaliau atsikratyti Vladimiro Putino brutaliai peršamo autoritarinio kleptokratinio valdymo modelio. Tai teigiami pokyčiai, prie kurių dar aktyviau galėtų prisidėti Lietuva, skatindama dvišalius studentų, jaunų žurnalistų ir nevyriausybinio sektoriaus mainus. Gegužės 9–14 d. Kijeve surengtas „Eurovizijos“ dainų konkursas taip pat laikytinas Ukrainos „minkštosios galios“ pergale. Kijevas sužavėjo iš Europos atvykusius žurnalistus ir svečius. Nors Kremlius bandė suteršti šeimininkų įvaizdį į konkursą pasiųsdamas Ukrainos įstatymus pažeidusią ir neteisėtai aneksuotame Kryme koncertavusią dainininkę, šalis provokacijai nepasidavė ir liko ištikima savo įstatymams bei principams. Kijevo grožis, svetingumas ir šventiška eurovizinė atmosfera Kremliaus machinacijas nubloškė užmarštin. Ukrainos sėkmė „Eurovizijoje“ svarbi tuo, kad šiek tiek prisidėjo prie antiukrainietiškų mitų ir melų, kuriuos nepaliaujamai transliuoja prokremliška propaganda, išsklaidymo. Kijevą aplankę svečiai susidūrė su šviesia ir energinga pilietine visuomene, o ne „nacių ir fašistų chunta“, neva engiančia kitataučius ir ypač rusakalbius. Prokremliški ruporai, tokie kaip RT ir „Sputnik“, Vakaruose stengiasi Ukrainą pavaizduoti arba kaip nacionalistų irštvą, arba kaip žlugusią, neveiksnią valstybę, nenusipelniusią rimtos pagalbos ir paramos. Vakarų svečiai iš „Eurovizijos“ konkurso grįžo susidarę visiškai kitokią, daug pozityvesnę, nuomonę apie Ukrainą. Bevizis režimas ir glaudesni ryšiai tik sustiprins šį sveiką įspūdį apie šalies gyventojus. Žinoma, ekonominė, politinė ir karinė padėtis Ukrainoje išlieka labai sudėtinga. Užtikrinusi bevizį režimą, ES turėtų nesustoti – ji privalo toliau kelti standartus ir reikalauti fundamentalių reformų, ypač teisėsaugos ir antikorupcijos srityse. Bevizis režimas turėtų būti traktuojamas kaip avansas, motyvuojantis atlikti visus kitus namų darbus. Simas Čelutka yra Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktorius