Asmeninis archyvasSena tiesa, kad tik konkurencingi universitetai gali parengti aukštos kvalifikacijos specialistus. Šiuolaikiniai globalūs iššūkiai, tokie kaip greita technologinė pažanga, didėjanti konkurencija ir besikeičianti ekonominė aplinka lemia rinkos pokyčius, o tai verčia prisitaikyti ir šalies universitetus. Kad universitetas būtų konkurencingas būtina efektyvi personalo politika, kuri ne visada priklauso tik nuo paties universiteto.
Nors universitetai deda pastangas siekdami išlaikyti geriausius specialistus, EBPO duomenimis, universitetų dėstytojų atlyginimai vidutiniškai yra 15–30 proc. mažesni nei atitinkamos kvalifikacijos specialistų rinkoje. Todėl universitetai, norėdami pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos personalą, turi kompensuoti šį skirtumą per kitas priemones, tokias kaip profesinis augimas, tyrimų galimybės ir tarptautinės partnerystės.
Universitetuose esantis lankstumas, mokslinių tyrimų galimybės ir tarptautinis bendradarbiavimas suteikia unikalią darbo aplinką, kurios nėra kituose sektoriuose. Globalizacijos laikotarpiu fakulteto personalo tarptautiškumas yra labai svarbus. Mes matome augantį specialistų srautą iš užsienio, kurie atvyksta ne tik kaip dėstytojai, bet ir kaip mokslininkai, siekiantys tarptautinio bendradarbiavimo. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų partnerystė su Lietuvos banko tyrėjais ar užsienio universitetų kolegomis padeda studentams įgyti globalų požiūrį, būtina šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Per pastaruosius du metus Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete įdarbinome apie 100 naujų darbuotojų tam, kad patenkintume šiuolaikinius studijų poreikius. Augantys studentų lūkesčiai, rinkos pokyčiai ir technologinių inovacijų poreikis daro didelį spaudimą universitetų personalui – jie turi nuolat atnaujinti studijų medžiagą ir pritaikyti ją prie besikeičiančių realijų
Šiuolaikinio universiteto veiklų neriboja sienos nei o tai reiškia kad mes, norėdami būti geriausiais, turime būti konkurencingais bet kuriam Europos universitetui. Tam reikėtų kelių dalykų: lankstesnės darbo užmokesčio politikos, ypatingai stiprios personalą administruojančios komandos, nuoseklios motyvacijos sistemos susietos su siekiamais strateginiais tikslais ne tik universitete bet ir valstybėje. Fakulteto personalo veikla persipina su įvairiomis valstybės institucijomis organizacijomis, pavyzdžiui Migracijos tarnybos veikla švietimo sistemai yra ypatingai svarbi. Ir reikia pasidžiaugti, kad sulaukiame supratimo. Mes juk norime geriausius dėstytojus ir studentus turėti Vilniuje, o jiems reikia atvažiuoti iš skirtingų žemynų ir kartais sudėtingose politinėse sąlygose atsidūrusių valstybių. Todėl reikia glaudesnio bendradarbiavimo, didesnio dėmesio mokslininkams, reikia jais pasirūpinti ir sukurti geresnes sąlygas, į kurias įeina ne tik darbas, bet ir socialinė gerovė, kultūra.
Be to, kad prisikviestume geriausius studentus ir dėstytojus iš užsienio, svarbu pritraukti ir Lietuvoje baigusius moksleivius.Matyt mažai kas susimąsto, kad Lietuvoje veikianti priėmimo į universitetus tvarka sudaro geresnes konkurencines sąlygas būtent kitų šalių universitetams. Nemažai Lietuvoje baigusių moksleivių išvažiuoja studijuoti į kitas šalis, nes tų šalių universitetai kur kas anksčiau pradeda geriausių studentų atranką. Valstybiniai egzaminai nėra svarbūs geriausiuose Europos universitetuose. Jie studentus atsirenka skaičiuodami jų priešpaskutinės ar paskutinės klasės trimestrų vidurkius. Daugelis dokumentus į užsienio universitetus padavusių studentų apie priėmimą sužino Lietuvoje dar net neprasidėjus valstybiniams egzaminams. Tad turime situaciją, kad valstybiniai egzaminai yra svarbūs tik Lietuvos universitetams ir Lietuvos švietimo sistemai.
Taip pat skaudu būna girdėti, kai Vilniuje užsienio kalba dėstatantį licėjų baigęs moksleivis ir norintis studijuoti Lietuvoje, sužino, kad jo dokumentai Lietuvos institucijose bus tvirtinami tris mėnesius, kai realiai bus pasibaigę stojimo terminai visuose Lietuvos universitetuose. Dėl tokių sudaromų sąlygų mes tiesiog juos verčiame galvoti apie studijų pasirinkimą kitų šalių universitetuose.
Labai norėtųsi, kad Lietuvos universitetų pastangos būti konkurencingais ir pritraukti geriausius studentus ir dėstytojus rastų supratimą ir paramą valstybės institucijose. Be jos vien tik universitetų pastangų tikrai neužteks.
Prof. dr. Aida Mačerinskienė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė
