Asmeninis archyvasApie valstybės biudžetą kiekvienais metais galima pasakyti ką nors neigiamo. Valstybės biudžetas ne tik atskleidžia valdžios prioritetus, bet ir tiesiogiai lemia, kaip gyvensime ateinančius metus. Natūralu, kad kai vienoms sritims skiriama daugiau dėmesio, kitoms – mažiau, todėl nepatenkintųjų niekada netrūksta.
Šių metų biudžeto svarstymai tai tik patvirtino – viešojoje erdvėje netrūko aistrų dėl krašto apsaugos finansavimo, nuogąstavimų dėl menkų lėšų policijai ir kitoms sritims. Tokios diskusijos yra neišvengiamos, kai tenka dalintis ribotą „biudžeto pyragą“.
Vis dėlto didžiausią problemą šių metų biudžete ne išlaidų, o pajamų pusėje – valstybė tarsi sudarė biudžetą, neatsižvelgiant į gyventojų elgseną keičiantis mokestinei aplinkai.
Valstybė tikisi, kad gyventojai išlaidaus daugiau
Biudžeto projekte numatyta, kad ateinančiais metais bus surinkta apie 3 mlrd. eurų daugiau nei šiemet. Skamba optimistiškai, tačiau toks pajamų augimas atrodo labiau pagrįstas norais, o ne realiomis galimybėmis.
Pagal biudžeto projektą, gyventojų pajamų mokestis (GPM) turėtų augti net 17 proc., o pelno mokestis – šoktelti beveik penktadaliu (19 proc). Tai reikštų, kad atlyginimai ir įmonių pelnai turėtų išaugti panašiais tempais, tačiau dabartinės prognozės tokio augimo nerodo. Vien GPM įstatymo pakeitimai tokio rezultato neužtikrins.
Simboliškai atrodo ir nekilnojamojo turto mokestis, kurio surinkimą planuojama padidinti net 166 proc., tačiau jo dalis bendrame biudžete išliks labai maža, kadangi dalis nekilnojamojo turto savininkų yra atleisti nuo šio mokesčio.
Tačiau daugiausiai klausimų kelia pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kitais metais planuojama surinkti 10 proc. daugiau PVM nei šiais metais. Vien PVM lengvatinio tarifo padidinimas nuo 9 iki 12 proc. tokio efekto nesukels. Tad kyla klausimas – iš kur valstybė planuoja surinkti šias lėšas?
Arba Valstybinė mokesčių inspekcija staiga taps neįtikėtinai efektyvi ir ištrauks milijardus eurų iš šešėlio, arba tikimasi didelės infliacijos, didesnių kainų, kurios automatiškai didintų surenkamo PVM sumą. Tačiau abu šie scenarijai toli nuo realybės.
Reikia nepamiršti, kad PVM yra vartotojų mokestis. Jį sumokame pirkdami prekes ir paslaugas. Tad planuodama 10 proc. didesnes PVM įplaukas, valdžia iš esmės numano, kad žmonės kitais metais išleis 10 proc. daugiau savo pinigų. Klausimas – ar gyventojai tikrai turės iš ko?
Ar pasitraukimai iš II pakopos skatins didesnes PVM įplaukas?
Valstybės biudžete numatytas 10 proc. didesnis PVM surinkimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti logiškas – nuo 2026 m. gyventojai galės pasitraukti iš II pensijų pakopos, todėl, tikėtina, jog dalis jų išsiims sukauptus pinigus ir augs vartojimo išlaidos. Tačiau ši prielaida nėra visiškai teisinga.
Nors valdantieji tikina, kad masinio pasitraukimo nebus, apklausos rodo ką kita, įvairūs nuomonės tyrimai leidžia manyti, kad pasitraukti gali net apie pusė dalyvių. Estijos pavyzdys rodo, kad pasitraukimas iš pensijų kaupimo trumpam paskatino vartojimą, tačiau jo efektas buvo laikinas ir neturėjo ilgalaikės įtakos PVM augimui.
Valdžia tarsi daro prielaidą, kad išsiimtos lėšos bus išleistos prekėms ir paslaugoms, tačiau realybėje daugelis šių pinigų bus nukreipti investicijoms – į nekilnojamąjį turtą ar kitus finansinius instrumentus. Tai reikštų, kad PVM įplaukos augs mažiau, nei tikimasi.
Galima tikėtis šalutinės pasekmės - nekilnojamojo turto kainų šuolio, kai dalis šeimų bandys panaudoti išimtas santaupas būsto įsigijimui. Tokiu atveju vartojimas ne padidėtų, o pasikeistų jo struktūra.
Kitaip tariant, biudžeto planai paremti klaidinga prielaida, kad pasitraukę iš II pensijų pakopos žmonės puls pinigus naudoti vartojimui, taip skatindami PVM augimą. Dalis gyventojų šių lėšų neleis kasdienėms išlaidoms, todėl realus poveikis biudžetui gali būti gerokai mažesnis, nei tikisi valdžia.
Šiuo metu neturime pakankamai „Sodros“ viešų duomenų, kurie leistų tiksliai įvertinti, kiek ir kokie žmonės gali pasitraukti iš II pensijų pakopos. Nežinome nei jų pajamų, nei amžiaus, nei finansinio elgesio profilio, todėl sunku anksti prognozuoti, kur bus panaudotos išsiimtos II pakopos lėšos. Kai kurie ekspertai svarsto, kad dalis lėšų gali būti nukreipta į sveikatos paslaugas – sritį, kuri šiuo metu nėra apmokestinama PVM, tad biudžeto įplaukoms iš to naudos nebus.
Įsigalios 2 metų lengvata naujoms įmonėms
Didžiausią riziką kelia tai, kad planuodama mokestinius pokyčius valdžia neįvertina žmonių elgsenos. Ekonominiai sprendimai niekada neegzistuoja vakume – žmonės prisitaiko, ieško alternatyvų ir renkasi jiems finansiškai palankesnius būdus veiklai vykdyti.
Jau dabar aišku, kad po mokesčių pakeitimų daugelis individualią veiklą vykdančių gyventojų – kirpėjai, siuvėjai, meistrai ar autoremontininkai – greičiausiai atsisakys šios formos ir pereis prie mažųjų bendrijų (MB) steigimo. Kodėl? Nes tai leis mokėti mažiau mokesčių ir pajamas išsimokėti per dividendus. Tokiu būdu šie žmonės faktiškai nustos kaupti socialines įmokas „Sodroje“, o tai reiškia – ateityje jie neturės pensijų arba turės itin mažas.
Nuo kitų metų įsigalios ir 2 metų lengvata naujoms įmonėms nemokėti pelno mokesčio. Tai dar labiau paskatins MB steigimo bumą – užteks įsteigti bendriją sausio pradžioje ir dvejus metus veikti praktiškai be pelno mokesčio, mokant tik 15 proc. dividendų tarifą. Valdžia, planuodama šiuos pakeitimus, elgėsi taip, lyg žmonės nesikeistų – lyg Excel’e įrašytum formulę ir manytum, kad visi duomenys liks tie patys. Tačiau realybėje žmonės greitai pakeis „formulę“, kai pamatys, kad yra palankesnių sprendimų.
Dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, dėstytoja
