Naują ministrę pirmininkę gavusius suomius labiausiai nustebino ne tai, kad ji – moteris. Nuostabos nekėlė ir tai, kad pirmosios pasaulyje moterims balsavimo teisę suteikusios valstybės valdančiosios daugumos partijų lyderės – taip pat moterys. Didžiausią nuostabą Suomijos visuomenei kėlė faktas, kad gruodžio viduryje postą iš susikompromitavusio premjero Antti Rinne’s perėmusiai socialdemokratei Sannai Marin – vos 34-eri.
To priežasčių galima rasti ne vieną ir ne dvi. Suomijos socialdemokratų partija vos per plauką laimėjo pastaruosius parlamento rinkimus, šalyje jau kurį laiką jaučiama auganti radikalios dešinės politinių judėjimų įtaka, visuomenė reikalauja ne tik naujų veidų politikoje, bet ir sprendimų. Kita vertus, įtakos galėjo turėti atviras ir gana griežtas S. Marin politikos stilius, rinkėjai palankiai įvertino jos dėmesį žmogaus teisėms ir lygybei.
Lietuvos politikoje ieškant jaunų žmonių didinamojo stiklo kaip ir nereikia. Europos komisaru paskirtam Virginijui Sinkevičiui dar nėra 30, ministrai Kęstutis Mažeika ir Žygimantas Vaičiūnas yra 37-erių, didžiausioms konservatorių ir socialdemokratų partijoms vadovauja 38-erių Gabrielius Landsbergis ir 40 metų Gintautas Paluckas. Jauniausiu šalies premjeru, pareigas ėjusiu 1991–1992 m., galima laikyti Gediminą Vagnorių, kuriam tada buvo 34-eri. Ministrę pirmininkę, tiesa, turėjome tik vieną. Dabartinėje Vyriausybėje moteris – taip pat vienintelė.
Vis dėlto nei jaunas amžius, nei lytis valdžioje patys savaime nėra vertybės. Vertybe greičiau galima laikyti tai, kas pritraukia jaunus, išsilavinusius, savimi ir savo valstybe pasitikinčius profesionalus į politiką ar valdžios įstaigas. Suomijos ministrės pirmininkės teigimu, jos karjerą nulėmė stipri gerovės valstybė ir švietimo sistema.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudaromu Geresnio gyvenimo indeksu, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Lietuvos ir Suomijos skirtumai socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros ir ekonominės gerovės srityse ne tokie ir dideli. Suomiams vidutiniškai tenka didesnis gyvenamasis plotas, daugiau jų turi visus būtiniausius patogumus. Už lietuvius jie dirba daugiau, namų ūkių pajamos yra didesnės keliais tūkstančiais, bet būstui išlaikyti jie išleidžia daugiau. Panašus ir ilgalaikio nedarbo lygis, ir išsilavinimą įgijusių asmenų bei mokantis praleistų metų skaičius.
Tačiau suomiai gyvena ilgiau, vidutiniškai iki 81,5 metų, lietuviai – iki 74,8 metų. Tai galbūt nulemia mažiau tarši aplinka, didesnis fizinis saugumas ar rūpinimasis savo sveikata. Tuo patenkinti 70 proc. Suomijos gyventojų, Lietuvoje – tik kiek daugiau nei kas ketvirtas. Suomių išsilavinimas – gerokai pranašesnis už lietuvių. EBPO duomenimis, iš 40 analizuotų valstybių pagal mokinių žinias ir įgūdžius suomiai yra ketvirtoje, o lietuviai – 30-oje vietoje.
Suomiams geriau sekasi tvarkytis ir su atskirtimis. Suomijoje mažesnė pajamų nelygybė, daugiau lygybės kone visose Europos lyčių lygybės instituto analizuojamose srityse. Suomiai labiau pasitiki vieni kitais, daugiau bendradarbiauja ir aktyviau įsitraukia į pilietinės visuomenės ir bendruomenės reikalus. Visa tai laikoma geresnio gyvenimo Suomijoje prielaidomis. Lietuvoje tai tampa kliūtimis į politiką įsitraukti didesniam skaičiui ne tik jaunuolių, bet ir piliečių iš skirtingų visuomenės grupių.
Kita vertus, jauni žmonės – tikrai ne tie, kurie kiekvieną dieną galvoja apie ramų ir lėtą, visko pertekusį gyvenimą, kuriame kalbėti apie iššūkius – tai tik veltui aušinti burną. Taip, stabilumas jiems svarbu, bet jį dažnai tapatina su pasitikėjimu savimi ir valstybe. Didžioji dalis jaunų žmonių negali gyventi be ambicijos. Viena vertus, jie nuolat siekia kam nors ką nors įrodyti. Tiesa, dažniausiai sau. Kita vertus, tikisi nuveikti ką nors prasmingo, įgyvendinti pokyčius, pasiekti išsikeltus tikslus. Tam jie negaili nei laiko, nei energijos.
Prielaidas tam, žinoma, sudaro aplinka, iš kurios jie ateina ir į kurią ateina. Tad nesutikti su Suomijos premjerės žodžiais, kad oriai gyventi svarbu jau vaikystėje, būtų sunku. Vien didelį materialinį nepriteklių Lietuvoje, Eurostato duomenimis, patiria 13,2 proc. 15–24 metų žmonių. Aplinka, į kurią jie ateina nusprendę savo gyvenimą paskirti visuomeninei veiklai ir politikai, taip pat nedžiugina.
Ambicija, kuria vadovaujasi dabartinė valdančioji dauguma, atrodo, gali būti apibūdinta fraze „po manęs nors ir tvanas“ arba siekiu ištempti bent iki rinkimų. Valdantieji jau kurį laiką svaidosi pažadais visiems, kas tik pakelia balsą, aiškią viziją demonstruoja nebent energetikos srityje, smulkius įstatymų pakeitimus vadina reformomis. O Suomija 2019 m. pabaigoje paskelbė tikslą iki 2035 m. tapti aplinkai neutralia valstybe. Ambicingą ir aiškiais tikslais pagrįstą viziją turinti valstybė ateityje svarbiausiose politinėse institucijose jaunų žmonių turės tik daugiau.
Kotryna Tamkutė yra IQ politikos apžvalgininkė
