Asmeninis archyvasDegalų kainos kanda jau šiandien, daugelis šalių tai laiko rimta problema ir skuba reaguoti. Priemonių arsenalas platus: kainų lubos, PVM ir akcizų mažinimas, tiesioginės išmokos gyventojams, parama verslui, viešojo transporto subsidijos, degalų kiekio ribojimai, net rekomendacijos riboti keliones ir dirbti iš namų. Vis dėlto, neapibrėžtumas didelis, o aukštos degalų kainos gali būti tik pirmosios kregždės. Jei energetikos krizė užsitęs, teks spręsti gerokai sudėtingesnes problemas.
Bandymais pažaboti kainas ambicingomis horizontaliomis priemonėmis suskubo Vengrija ir Kroatija, įvedusios degalų kainų lubas. Prie jų ką tik prisijungė ir Lenkija, kur įvestos lubos, nustatytos baudos už jų pažeidimus, nuo 23 proc. iki 8 proc. sumažintas PVM degalams ir iki minimumo apkarpyti akcizai. Tuo tarpu, Slovėnija tapo pirmąja šalimi ES, įvedusia degalų pardavimo kiekio apribojimus. Šioje šalyje gyventojai gali per dieną nusipirkti iki 50 litrų degalų, verslininkai ir ūkininkai – iki 200 litrų.
Vis dėlto, horizontalios priemonės kaip drastiškas akcizų karpymas, PVM mokesčio mažinimas, ar kuro kainų lubos dažnai kritikuojamos dėl keleto svarių priežasčių.
Pirma, staigiai besikeičiant aplinkybėms, jų poveikis gali „nutekėti pakeliui“. Kad tai neįvyktų, visai kuro grandinei sukontroliuoti teks pajungti gremėzdiškus stebėsenos ir analizės pajėgumus, o tai kainuoja ir imlu laikui. Iliustratyvi komiška situacija Latvijoje: sumažinus akcizus dyzelinui nuo balandžio 1 d., rinka pasveikino su Melagių diena – viename iš degalinių tinklų dyzelino kaina šovė į viršų. Tiesa, gana greitai ji buvo sumažinta. Taip pat, dėmesio centre – didmenininkų maržos, diskutuojama apie naujus solidarumo mokesčius.
Antra, tai brangios priemonės. Jos dažniausiai laikinos, tačiau niekas nežino, kiek truks krizė. Todėl fiskalinį „paraką“ verta taupyti ateities iššūkiams.
Trečia, jos ne tik netaupios, bet ir netaiklios. Nors labiausiai kenčia pažeidžiami gyventojai, didžiausią naudą gauna tie, kurie sunaudoja daugiausiai kuro. Kitaip tariant, mokesčių mokėtojai subsidijuoja didelių, galingų ir neefektyvių automobilių turėtojus. Kur kas efektyvesnės būtų tikslinės sektorinės ar į pažeidžiamiausius gyventojus nukreiptos priemonės.
Ketvirta, jos skatina tolesnes intervencijas. Dirbtinai sumažintos kainos didina vartojimą ir net skatina kaupti atsargas. Tuomet atsiranda poreikis riboti parduodamų degalų kiekius.
Galiausiai, Europoje populiarėja naujos kelionių kryptys – „degalų turizmas“. Skirtingos politikos tarp šalių sukuria paskatas vykti ten, kur degalai pigesni. Taip atsiranda „degalų turizmas“. Reakcija – ribojimai užsieniečiams. Slovakija tai jau praktikuoja, Lenkija irgi planuoja to imtis, jei prireiks. Vis dėlto, tai prieštarauja ES bendrosios rinkos principams. Europos Komisija jau įspėjo, kad tokios priemonės yra diskriminacinės ir pažeidžia bendrosios rinkos vientisumą, bei pažadėjo imtis teisinių veiksmų.
Kaip elgtis Lietuvai? Kol kas neskubam veltis į šias populizmu sulaistytas „lenktynes iki dugno“ ir tai yra gerai. Vis dėlto, akcizų politikos skirtumų visiškai ignoruoti negalime: būdami maža atvira ekonomika, turime derintis prie kaimynų, kad neprarastume degalų pardavimų.
Žvilgsnis į priekį. Aukštos degalų kainos gali būti tik pradžia. Reikia išlikti budriems ir ruoštis įvairiems scenarijams, nes nežinia kokių iššūkių ši krizė gali dar paserviruoti. Europoje ištuštėję dujų rezervai, o jų pildymas vyks aukštomis kainomis, todėl poveikis persikels į ateinantį šildymo sezoną. Kai kuriose Azijos šalyse jau ribojamas mobilumas, trumpinama darbo savaitė. Iškastinio kuro kainos „įsiūtos“ į kone visų prekių pridėtinės vertės grandines, tad gresia nauja plataus masto infliacijos banga. Tad negalima atmesti ir sudėtingesnių stagfliacinių scenarijų, kuomet gali tekti skleisti „antiinfliacinius skydus“, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, ar plėsti priemones verslams platesnio masto sąnaudų šoko akivaizdoje.
Tam būtina išsaugoti fiskalinę erdvę ir pasiruošti tikslines priemones, kad prireikus, galėtume operatyviai reaguoti.
„Nevalia iššvaistyti geros krizės“. Nors aukštos energijos kainos trumpuoju laikotarpiu skausmingos, jos įsuka teigiamus negrįžtamus procesus ir spartina struktūrinius pokyčius: mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatina investicijas į atsinaujinančią energetiką.
Keičiasi ir vartotojų elgsena – auga paskatos rinktis efektyvesnius automobilius, investuoti į saulės elektrines ar alternatyvius šildymo sprendimus. Tai, kad su naftos ir dujų kainomis nekoreliuoja elektros kaina – būtent šios nuo 2022 m. paspartėjusios energetinės transformacijos rezultatas. Žinoma, Lietuvai ir visai Europai labai pasisekė, kad ši krizė nutiko pavasarį – po šildymo sezono ir prasidėjus potvyniams, saulėtoms ir vėjuotoms pavasario dienoms, kuomet stipriai išauga elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
