Jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvos įstatymai suteikia galimybę vyrui ir žmonai sutartimi pakeisti įstatymu nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Gal dėl religinių ir moralinių lietuvių įsitikinimų, o gal dėl tradicijos nebuvimo nuo vedybų sutarčių registro veiklos pradžios 2002-aisiais tokios sutartys Lietuvoje netapo masiniu reiškiniu. Visgi vedybų sutarčių skaičius šalyje nuosekliai auga (Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, 2003 m. įregistruota 161 vedybų sutartis, o 2014 m. – jau 1025).
Nesudarius vedybų sutarties taikomas įstatymu nustatytas turto teisinis režimas, pagal kurį santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tokį turtą pora valdo, naudoja ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tačiau žmonės gali pakeisti įstatymų nustatytą sutuoktinių turto režimą sudarydami vedybų sutartį. Galima pasirinkti visiško atskirumo (turtas, įgytas tiek iki santuokos sudarymo, tiek susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė), visiško bendrumo (turtas, įgytas iki santuokos sudarymo ir esantis asmeninė sutuoktinio nuosavybė, tampa sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe), bendrosios dalinės ar mišrų (atskiroms turto grupėms taikomas skirtingas teisinis režimas) sutuoktinių turto teisinį režimą. Vedybų sutartyje sutuoktiniai gali sutarti ne tik dėl turto teisinio režimo, bet ir dėl turtinių pareigų (pavyzdžiui, įsipareigojimų pagal paskolos sutartis) vykdymo.
Lietuvoje populiaru manyti, kad pagrindinis vedybų sutarties tikslas – turto dalybų nutraukiant santuoką klausimo sprendimas. Tačiau tai tik viena iš galimybių. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali sutarti ir dėl turto režimo, turtinių pareigų vykdymo santuokoje. Tai itin aktualu, jei vienas iš sutuoktinių užsiima verslu ar profesine veikla. Pavyzdžiui, pasirinkus turto atskirumo režimą, siekiant vykdyti verslo ar profesinę veiklą, asmuo gali efektyviai naudoti turtą verslo poreikiams nedalyvaujant sutuoktiniui, o pastarojo teisės ir interesai apsaugomi nuo verslą ar profesinę veiklą vykdančio sutuoktinio kreditorių reikalavimų.
Šiuo metu tokias sutartis Lietuvoje gali sudaryti tik sutuoktiniai. Nors plinta šeimos nesudarius santuokos kūrimo modelis, kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (partnerių) turtiniai santykiai Lietuvoje nereglamentuoti įstatymu. Civilinio kodekso normos dėl partnerių teisių ir pareigų negalioja, nes per 15 metų nuo kodekso patvirtinimo nebuvo priimti teisės aktai, būtini šioms teisės normoms įsigalioti. Nors turtinių partnerių ginčų teismuose netrūksta, nesant aiškaus teisinio šio klausimo reglamentavimo teismų praktika sprendžiant tokias bylas yra nevienoda.
Vedybų sutartis itin aktuali, jei vienas iš sutuoktinių užsiima verslu ar kita profesine veikla.
Šių metų liepą Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuris turėtų reglamentuoti partnerių teises ir pareigas. Projekte siūloma nustatyti, kad partnerystė yra vyro ir moters (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos.
Kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu partnerystė turėtų teisinių padarinių, jeigu gyventojų registre būtų įrašyti duomenys pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą. Tik partneriai, kurių partnerystė taip įregistruota, turėtų teisę sudaryti sutartį dėl savo turto, turtinių teisių ir pareigų partnerystės metu, taip pat jai pasibaigus. Tokioms sutartims būtų taikomos formos ir turinio taisyklės kaip vedybų sutartims, t. y. partneriai galėtų pasirinkti vieną iš alternatyvių turto teisinių režimų, sutartis turėtų būti sudaroma notarine forma ir registruojama vedybų sutarčių registre. Partneriams nesudarius sutarties dėl partnerių turto teisinio režimo būtų laikoma, kad partnerystės laikotarpiu abiejų partnerių ar vieno jų vardu įgytas turtas yra dalinė abiejų partnerių nuosavybė. Tokį turtą partneriai galėtų valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu.
Konstitucinis Teismas (KT) yra nurodęs, kad valstybė turi taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvius, įskaitant santuokos nesudariusius bendrai gyvenančius vyrą ir moterį. Tad lieka tikėtis, kad Seime bus rasta laiko ir politinės valios šiam jau 15 metų vėluojančiam įstatymui priimti, o sutuoktinių (ir partnerių, kai bus priimtas atitinkamas įstatymas) sutartys dėl turto teisinio režimo nustatymo vis dažniau bus vertinamos kaip efektyvaus šeimos turto valdymo ir planavimo galimybė.
