Praėjusiais metais Lietuvos BVP augo 2 proc. Šiemet prognozuojamas kiek geresnis rezultatas, tačiau daugeliui verslo savininkų jis neturėtų būti pakankamas. Aplinkinių Europos rinkų prognozės panašios, o išsivysčiusiose šalyse matomos dar menkesnės augimo perspektyvos. Klausimas paprastas: kur įdarbinti lėšas, kad investicijų vertė kiltų labiau, nei žada rinka?

Peržvelgę svarbiausius praėjusių metų įvykius Lietuvoje, galime išryškinti dvi tendencijas. Visų pirma, buvo nemažai sandorių, kuriais sujungiamos panašiame arba net tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės, o jų vertė auginama didinant veiklos efektyvumą. Tapome „Teo“ ir „Omnitel“ susijungimo liudininkais, o 2017 m. tikimės sėkmingos DNB ir „Nordea“ bei „Iki“ ir „Rimi“ susijungimo baigties. Jungiasi ne tik didieji, bet ir vidutiniai bei smulkieji verslai. Antra ryški tendencija – tai smulkesnių įmonių prisijungimai ar jų rinkos dalies įsigijimai. „Swedbank“ sėkmingai įsigijo „UniCredit Bank“ (2014 m.) bei „Danske Bank“ (2015 m.) mažmeninės bankininkystės verslą ir jį integravęs padidino gaunamą vertę. Rinkoje toliau aktyviai darbuojasi „C-gates“ – vieną po kito įsigyja vietos interneto ir TV tiekėjus. „Lietuvos energija“ plečia ir diversifikuoja savo veiklą. 2016 m. į savo valdomą portfelį bendrovė įtraukė aštuonis vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir šešis Estijoje. Lietuvos įmonių ambicijos vis labiau globalėja, o įsigijimo ir susijungimo sandoriai itin populiarūs tais atvejais, kai įžengti į geidžiamą rinką be stipraus vietos prekės ženklo būtų per sudėtinga. Geriausi pavyzdžiai – 2015 m. pabaigoje įvykęs „Girtekos“ ir „Thermo-Transit“ sandoris Danijoje, „Umegos“ perpirkta Vokietijoje veikianti įmonė „Walter Th. Hennecke GmbH“ ir sausį oficialiai įvykusi „Hidrostatybos“ plėtra į Vokietiją, kai įsigyta bendrovė „Modica-Bau“. Pasaulinės rinkos tendencijos rodo, kad, nors tarptautiniai sandoriai stambėja, bendra jų apimtis mažėja. Po rekordinių 2015-ųjų pernai įsigijimo ir susijungimo sandorių bendroji vertė krito apie 17 proc., iki 3,7 trln. JAV dolerių. Visgi būtent tokio tipo susitarimai pasaulio ekonomikoje užima vis svarbesnę vietą. Šiemet iš šimto didžiausių užfiksuotų susijungimo ir įsigijimo sandorių 41 buvo tarptautinis. Anot analitikų, artimiausiais metais jų turėtų gausėti. Ar tokios pasaulinės tendencijos išsilaikys ir 2017 m.? Kaip tai atsilieps Lietuvos rinkai? Nemenką įtaką pasaulio rinkoms daro besikeičiantys politiniai vėjai. Po JAV prezidento rinkimų ir „Brexit“ nuo neoliberalizmo pasukta prie protekcionizmo. Didėja tarptautinės prekybos barjerai, iš naujo įvedami muitai. Tikėtina, kad įsigijimo ir susijungimo sandoriai bendrovėms padės patekti į rinkas, kur prekyba kitu atveju būtų per daug brangi arba apribota.

Įsigijimo ir susijungimo sandoriai bendrovėms padės patekti į rinkas, kuriose prekyba kitu atveju būtų per daug brangi arba apribota.

Neatmestina, kad mažėjanti pasaulinė prekyba pristabdys BVP augimą, ir tai šalis paskatins elgtis dar konservatyviau ir taupyti. Tik laikas parodys, ar protekcionistinis modelis įsivyraus, ar vėl bus grįžta prie neoliberalizmo. Vis dėlto abiem atvejais šių tendencijų poveikį pajus ir Lietuva. Didelę įtaką įsigijimo ir susijungimo sandorių rinkai daro kylanti inovatyvių produktų paklausa. Siekdamos tapti išskirtinės, didžiosios korporacijos vis dažniau vadovaujasi požiūriu, kad, jeigu nepajėgi ko nors sukurti pats, gali tai įsigyti. „Microsoft“ ar „Google“ nepagaili net kelių milijardų už kritinę vartotojų masę patraukusius startuolius. Lietuvos startuolių ekosistemai ir toliau sėkmingai plečiantis, didėja tikimybė, kad vieną ar kitą produktą nupirks didelė korporacija ir pritaikys prie savo veiklos modelio. Galiausiai keičiasi įmonių požiūris į įsigijimo ir susijungimo procesus. Šiuolaikiniame versle ypatingu ištekliumi tampa laikas. Siekiant jį išnaudoti kuo efektyviau, auga duomenų analizės priemonių, kurios padeda greičiau ir objektyviau nustatyti objekto vertę, paklausa. Jos turėtų tapti įprastos ir Lietuvoje. KPMG analitikų teigimu, vykdyti sandorius labiausiai skatins žemos palūkanų normos, mažai svyruojanti rinkos kapitalizacija ir menkai augantis grynasis pelnas. Didėjantis sandorių finansavimo pajėgumas sietinas su mažėjančia grynąja skola ir kylančiu EBITDA (pelnu prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją). Sandorių ypač padaugės, – prognozuojamas 7 proc. prieaugis, – Lotynų Amerikoje, Afrikos ir Vidurinių Rytų regionuose. Darius Klimašauskas yra „KPMG Baltics“ Įmonių finansų skyriaus vadovas