Žiedinės ekonomikos principas pradėtas taikyti kaip aplinkosaugos projektas, tačiau šiandien jis vis dažniau laikomas verslo modeliu. Kai kas nors virsta verslo modeliu, tai tampa ir mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Žiedinė ekonomika didina išteklių naudojimo efektyvumą, o tai dažniausiai reiškia didesnį išlaidų veiksmingumą ir našumą. Kitas verslo modelio aspektas yra diferencijavimas ir didesnė produktų bei paslaugų vertė vartotojams.
Plačiai pripažįstama ir žinoma, kad svarbus vaidmuo žiedinėje ekonomikoje tenka įmonėms. Tai pasakytina tiek apie privačių įmonių plėtrą, tiek apie visa apimančias ekonomines ir socialines permainas. Atsižvelgdamos į aršią pasaulinę konkurenciją, bendrovės turi nuolat keisti savo veiklą. Todėl reikia bendradarbiauti su tiekimo grandinės partneriais, diegti inovacijas ir įsiklausyti į vartotojų poreikius.
Žiedinė ekonomika – tai ne tik atgavimas, pakartotinis naudojimas, antrinis perdirbimas ir perdarymas. Visų pirma, tai procesų ir produktų – viso jų gyvavimo ciklo – planavimas, siekiant efektyviai panaudoti išteklius, pratęsti produktų ir medžiagų naudojimą ir sukurti kuo didesnę bendrą produkto vertę. Tam reikia ekosisteminės mąstysenos, kuri tampa įmanoma bendradarbiaujant įvairių dydžių, skirtingų sektorių ir skirtingų vertės grandinių grandžių įmonėms.
Žiedinė ekonomika – tai keleto lygmenų žiedai: įmonės viduje, tarp įmonių, tarp įmonių ir vartotojų ir tarp vartotojų. Skirtingų subjektų sąveika galima vietos arba nacionaliniu lygiu, tačiau taip pat yra daug įvairios tarpvalstybinės veiklos. Kadangi atviroje ekonomikoje žaliavų ir prekių srautai yra tarptautiniai, žiedinė ekonomika negali apsiriboti viena šalimi ar regionu, ją reikėtų vertinti iš tarptautinės perspektyvos.
Prekyba yra vienas žiedinės ekonomikos veiksnių. Siekiant, kad medžiagos būtų naudojamos kuo veiksmingiau, ir siekiant užtikrinti saugų apsirūpinimą žaliavomis, reikalingos gerai veikiančios antrinių žaliavų ir perdarytų prekių bei paslaugų rinkos, kurios stiprina žiedinę ekonomiką. Tačiau yra keletas šalintinų prekybos kliūčių.
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos puikiai dera su darnia plėtra, nes tai gali duoti ir ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos. Skatindama steigti naujas įmones, ji taip pat skatina darbo vietų kūrimą. Aplinkosaugos požiūriu, didžiausias žiedinės ekonomikos pranašumas yra tausus gamtos išteklių naudojimas.
Be to, žiedinė ekonomika itin svarbi kovojant su klimato kaita. Kadangi gaminant išskiriama milžiniška šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis, reikėtų pereiti ne tik prie žiedinės ekonomikos, bet ir prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų. Šioje srityje žiedinei ekonomikai tenka ypatingas vaidmuo. Ji ne tik pakeičia iškastines žaliavas, bet ir padeda sušvelninti klimato kaitos poveikį, nes miškai ir pasėliai iš atmosferos sugeria anglies dioksidą ir jis saugomas ilgai išliekančiuose bioproduktuose.
Kadangi žiedinė ekonomika iš esmės grindžiama dideliu žiedų ir rinkos sąveikų skaičiumi, neprasminga mėginti ją sustiprinti ar kontroliuoti išsamiomis taisyklėmis ar politinėmis gairėmis. Nors tam tikras reguliavimas būtinas, turėtume visapusiškai pasinaudoti rinkos mechanizmų galia ir įvairių rinkos dalyvių kūrybiškumu. Rinkos lūkesčiai yra labai svarbūs pramonės plėtrai remiantis vartotojų, investuotojų ir finansuotojų paklausa.
Kad įmonės būtų skatinamos tapti žiedinės ekonomikos lyderėmis, politikos formuotojai turėtų joms sukurti tokią verslo aplinką, kuri būtų palanki inovacijoms, investicijoms ir prekybai. Norint daryti pažangą žiedinės ekonomikos srityje, reikia plėtoti esamus sprendimus ir skatinti inovacijas, kurios sukuria naujus išradimus. Tam būtinos didesnės investicijos ir naujų technologijų sklaida, o tai didžiąja dalimi priklauso nuo privataus sektoriaus.
Skaitmeninė plėtra sudaro palankesnes sąlygas žiedinei ekonomikai. Automatizavimas, daiktų internetas ir dirbtinis intelektas didina išteklių naudojimo efektyvumą tiek gamybos, tiek logistikos srityje. Kuriant skaitmenines platformas, iš esmės keičiasi produktų ciklai. Be to, skaitmeninės platformos sudaro sąlygas teikti naujų rūšių paslaugas žiediškumui stiprinti.
Kad būtų daroma pažanga, taip pat reikia geriau informuoti vartotojus ir visuomenę. Todėl švietimas ir mokymas yra dvi svarbiausios sritys, kurias prižiūri viešasis sektorius. Siekiant užtikrinti būtiną informuotumą, kaupiamos žinios, ugdomi gebėjimai ir įgūdžiai; žiedinės ekonomikos principai ir darbo metodai turi būti įtraukti į visas mokymo programas nuo pradinių klasių iki universitetų. Iš esmės, žiedinė ekonomika neatsiejama nuo visą gyvenimą trunkančio mokymosi.
Tellervo Kylä-Harakka-Ruonala yra Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė, Darbdavių grupės viceprezidentė
