Asmeninis archyvasKaras Ukrainoje. Grėsmė NATO. Sudėtingi JAV ir ES santykiai. Atvira Donaldo Trumpo administracijos parama kraštutinėms, antieuropietiškoms ir prorusiškoms jėgoms Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur. Karas Irane. Lietuvos švietimo sistemos krizė. Demografinės problemos. Chaosas vidaus politikoje. Besitraukiantys užsienio investuotojai. Atrodytų, šios ir kitos temos bei problemos turėtų spausti Lietuvos vadovams galvas, tačiau ne. Vienintelis sopulys yra krintantys reitingai, kuriuos žūtbūt reikia sulaikyti, ištiesinti, pakelti.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Prezidentas Gitanas Nausėda čia nepralenkiamas. Artėdamas prie antrosios kadencijos vidurio, kuris jau kitų metų sausį, G. Nausėda galėtų jaustis nepažeidžiamas, nes dėl perrinkimo kovoti nebereikia, ir visuomenei pasiūlyti vertybes, santarvę, vizijas vietoje smulkmeniškumo, protekcionizmo, asmeniškumų, kuriais persmelkti pirmi trys prezidentavimo ketvirčiai. Kita vertus, jei į turgų atėjai tuščiais krepšiais ir kiauromis kišenėmis, nei turėsi ką ant prekystalio padėti, nei galėsi ką nupirkti. Prezidentūra ne kartą stebino keistomis populizmu persunktomis idėjomis, bet pastaruoju metu ši liga kaip reikiant pažengusi. Štai keletas naujausių pavyzdžių.
Pradėkime nuo migrantų, kurių neegzistuojančią problemą pučia veikėjai iš visų politinių paribių. Žinoma, tam tikrų rizikų yra, tačiau palikime jas spręsti specialiosioms tarnyboms bei kitoms institucijoms ir pagaliau pareikalaukime ataskaitos. Tačiau negalima paneigti ir migrantų, netgi socialiai pažeidžiamiausių Ukrainos karo pabėgėlių, teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai ir netgi merdintiems provincijos miesteliams dėl juos pasiekusios gyvybės. Verslininkai vis kartoja, kad be darbo migrantų būtų sunku ar net neįmanoma tęsti veiklos. Ekonomistai skaičiuoja, kad migracijos banga pastaraisiais metais pridėjo bent 1–2 procentinius punktus prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Viskas galiausiai baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis, – Vengrijoje ėmė trūkti degalų. Rinka populizmą pasiuntė į nokdauną.
Ir štai G. Nausėda šauna pasiūlymą, kad užsieniečiai galėtų Lietuvoje dirbti tik dvejus metus, o po to privalėtų išvykti. Kaip aiškina pati prezidentūra, tai atvykėliams užkirstų kelią į šeimų susijungimą ir įgyti Lietuvos gyventojo statusą. Tai nacionalistiniai, homofobiški ir rasistiniai motyvai ir lieka tik spėlioti, ar tai tikrai prezidento pasaulėžiūros atspindys, ar desperacija atliepti tam tikros visuomenės nuotaikas bei baimes ir reanimuoti beviltiškai nusmukusius reitingus. Akivaizdu viena – tai demonstruoja apgailėtiną prezidentūros kompetencijos lygį. Visų pirma, Lietuva negali pasiūlyti tokių aukštų atlyginimų, kad būtų paskatų čia dirbti vos dvejus metus. Įmonėms taip pat nenaudinga beprasmė darbuotojų kaita. Bet tai pradžiugintų Lenkiją ir kitas kaimynes – jos mielai priglaustų Lietuvoje patirties ir kompetencijų įgijusius darbuotojus. O tokio sprendimo žalą netrukus pajustų ir paprasti Lietuvos žmonės, kai imtų strigti šiukšlių išvežimas ar pritrūktų autobusų vairuotojų. Ką jau kalbėti apie maisto pristatytojus ir pavežėjus. Bet tai jau būtų už G. Nausėdą nebalsavusio Vilniaus burbulo problemos.
Dar didesnę audrą stiklinėje sukėlė šoktelėjusios degalų kainos, kurios rūpinimusi paprastu žmogumi pridengto populizmo kamščius iššovė ne tik prezidentūroje, bet ir Vyriausybėje.
O kas iš tiesų nutiko? Taip, karas Irane ir Hormūzo sąsiaurio blokada kelia rimtų iššūkių naftos tiekimui, ir tai jau atsispindi naftos kainų kreivėse. Bet, kai kovo antroje pusėje buvo rašomas šis komentaras, nei 100 JAV dolerių ribą už barelį perkopusios naftos, nei atitinkamai 1,7 ir 2 eurus siekiančios benzino ir dyzelino kainos nereiškė jokios nepaprastosios padėties. 2022 m. kovą, po Rusijos invazijos į Ukrainą, benzino ir dyzelino kainos buvo pasiekusios panašų lygį, birželį net perlipo 2 eurų ribą ir ėmė sparčiau mažėti tik pačioje metų pabaigoje. Ir nieko, išgyvenome.
*****susije*****
Tačiau šįkart prezidentas nestabdė ir pateikė idėją įvesti kainų „lubas“, kokios esą kasdien nustatomos Belgijoje. Taip, Belgija nuo 1974 m. nustato degalų kainų „lubas“, bet tai tėra apsauga nuo galimo pardavėjų piktnaudžiavimo, o ne nuo kainų svyravimų ar šoko naftos rinkose. 2022 m. Vengrija buvo įvedusi kainų „lubas“, ir keliaujant per šią šalį asmeniškai teko patirti sovietmečiu trenkiančią atmosferą, kai vengrai degalinėje turėdavo pateikti pasą, kad gautų 20 litrų normą. Viskas galiausiai baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis, – Vengrijoje ėmė trūkti degalų. Rinka populizmą pasiuntė į nokdauną.
Aukštesnę populizmo pavarą paskui prezidentūrą jungė ir Vyriausybė, nusprendusi naudoti degalų, tiesa, kol kas tik bendrovės „Orlen Lietuva“, rezervą. O tai jau pavojinga panika. Nes karas Artimuosiuose Rytuose dar gali išplisti, ir tektų kalbėti ne tik apie nematytus skaičius degalinių švieslentėse, bet ir apie degalų trūkumą bei griežtą jų ribojimą. Tada sudegtų ir G. Nausėdos, Ingos Ruginienės bei socialdemokratų reitingų likučiai.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius.
