Tam, kad moterų politinis atstovavimas taptų lygus vyrų, Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimu, prireiks dar 95 metų. Moterys pasaulyje sudaro vos ketvirtadalį visų parlamento narių, penktadalį vykdomojoje valdžioje, tik 7 proc. visų valstybių vadovių.
Bet šiandien didžioji dalis priešakinėse eilėse su koronavirusu kovojančių specialisčių yra moterys: kelis kartus dažniau nei vyrai jos dirba slaugėmis, vaistininkėmis, socialinėmis darbuotojomis.
Tačiau tai vietos prie sprendimų priėmimo stalo joms vis tiek neužtikrina. Kovo pradžioje JAV viceprezidento Mike’o Pence’o tviteryje paviešintoje nuotraukoje, kurioje užfiksuotas pasitarimas Baltuosiuose rūmuose dėl kovos su koronavirusu, nė vienos moters nematyti. Kitokia situacija Skandinavijos valstybėse – Danija, Islandija, Norvegija ir Suomija nuolat pirmauja įvairiuose su lyčių lygybe susijusiuose tyrimuose, visoms joms šiandien vadovauja moterys. Jos kartu su kolegėmis Taivane, Vokietijoje ir Naujojoje Zelandijoje apibūdinamos kaip efektyviausią atsaką pandemijai pademonstravusios lyderės. Į pandemiją jos reagavo nedelsdamos, rėmėsi mokslininkų rekomendacijomis, demonstravo atvirumą, ragino susitelkti ir ieškojo inovatyvių būdų informuoti gyventojus.
Buvusios teisės profesorės Tsai Ing-wen, 2016 m. tapusios pirmąja Taivano prezidente moterimi, reakcija į neaiškią infekciją kaimynėje Kinijoje laikoma beprecedente – iš Uhano provincijos atvykstantys keleiviai buvo pradėti tikrinti tą pačią dieną, vos Kinija paskelbė apie plaučius pažeidžiančio viruso plitimą. Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Jacindos Ardern sprendimu uždarytos sienos ir įvestas griežtas keturių savaičių karantinas, vos pradėjus šalyje fiksuoti pirmuosius koronaviruso atvejus. Iš savo namų su gyventojais internetu bendraudama J. Ardern kantriai atsakinėjo į klausimus ir ragino išlikti ramius. Per pastaruosius mėnesius šalyje fiksuotas vienas mažiausių mirčių nuo COVID-19 skaičius.
