Garo mašina, vidaus degimo variklis, elektros energija, radijas ir televizija, mobilusis ryšys, internetas. Šie atradimai nuosekliai gerino žmonių gyvenimo kokybę ir lėmė negrįžtamus pokyčius visuomenėje. Tačiau nepaisant įvairiapusės naudos jie išstūmė ir daug profesijų. Ar šis progresas vis dar vyksta? Be abejonės, ir sparčiau nei bet kada anksčiau.

Tam tikros realiai egzistavusios profesijos jau skamba kaip egzotika iš tolimos praeities. Žadintojai, kurie barbendavo į namų langus rytais, kai dar nebuvo žadintuvų, lempininkai, kurie kiekvieną vakarą uždegdavo žibalą gatvės šviestuvuose, kai dar nebuvo elektros, ar laikraščių tekstų įgarsintojai, kurie fabrikų darbuotojams prieš išrandant radijo imtuvą skaitydavo žinias. Net ir su durininkais, liftininkais ar telefono linijų operatoriais šiandien jau vargu ar besusiduriame. Dėl technologinės pažangos senąsias profesijas pakeitė naujos, kurios iki tol neegzistavo. Tai vyko nuosekliai, ir paklausa darbo rinkoje suformavo ir atitinkamą pasiūlą – darbuotojai buvo priversti įgyti naujų įgūdžių, atsirado naujos mokymų kryptys reikiamiems specialistams paruošti. Iki šiol visuomenė gana sklandžiai prisitaikydavo prie aplinkos pokyčių, o gyvenimo kokybė, apimanti buitį, transporto infrastruktūrą, pramogų ir informacijos prieinamumą, akivaizdžiai pagerėjo. Šiandien didėjant skaitmeninės pažangos greičiui, daugelis įmonių siekia dirbti efektyviau ir diegia įvairius skaitmeninius sprendimus – robotus gamyboje, savitarną klientų aptarnavimo srityje ar įrankius vidaus procesų automatizavimui. Dėl to darbuotojams skiriamos naujos veiklos, jie perkvalifikuojami kitoms užduotims atlikti ar tiesiog mažinamas pačių darbuotojų skaičius. Dėl palyginus pigios darbo jėgos pagal atlyginimų vidurkį Lietuva yra ES gale. Automatizavimas mūsų šalyje atsiperka per kur kas ilgesnį laiką negu Vakarų šalyse, ir todėl yra plėtojamas lėčiau. Matome daug Vakarų Europos įmonių, kuriančių gamybos bei paslaugų centrus Lietuvoje – dėl nedidelių darbo kaštų mes galime sėkmingai konkuruoti globalioje Europos rinkoje. Tačiau ilgesnėje laiko perspektyvoje atlyginimai didės ir mūsų šalyje, todėl šių įmonių strategijose numatytas procesų automatizavimas ar robotizavimas. Dažnai diegiant naujas skaitmenines technologijas susiduriama su vištos ir kiaušinio dilema – pirmiausia sukurti naują produktą ar jam reikalingą infrastruktūrą? Panašų klausimą turėjo spręsti ir „Swedbank“, kai pirmieji rinkoje nusprendėme pristatyti naujoviškas bekontaktes mokėjimo korteles, kurios už smulkius pirkinius leidžia atsiskaityti neįvedus PIN kodo. Turėjome rinktis – laukti, kol šalyje atsiras pakankamas skaičius šią technologiją palaikančių terminalų, ar pradėti išduoti klientams naujoviškas korteles ir tikėtis, kad būtent tai paskatins infrastruktūros plėtrą. Pasirinkome antrąjį variantą. Šiuo metu matome, kad naujoviškų mokėjimo terminalų dalis šalyje sudaro apie 15 proc. ir ji sparčiai didėja. Reikia pažymėti, kad kol kas skaitmeninės technologijos ir automatizacija keičia tik pačias paprasčiausias profesijas ir optimizuoja procesus tose srityse, kuriose didelis skaičius žmonių atlieka tas pačias užduotis. Visgi jei jūsų darbinės užduotys paremtos aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis ir jūs kasdien atliekate tuos pačius veiksmus, egzistuoja didelė tikimybė, kad ateityje jūsų paslaugų gali nebereikėti. Pavyzdžiui, vis labiau įsigalint savitarnos terminalams, pirkėjų aptarnavimo pobūdis mažmeninėje prekyboje keisis – reikės mažiau pardavėjų.

Jei jūsų darbinės užduotys paremtos aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis ir jūs kasdien atliekate tuos pačius veiksmus, egzistuoja didelė tikimybė, kad ateityje jūsų paslaugų gali nebereikėti

Kaip išvengti šio proceso grėsmių? Jei šiuo metu jūs esate būsimos karjeros pasirinkimo kryžkelėje – patartina rinktis tas specialybes, kurių poreikis tik didės. Tai biotechnologijų, inžinerijos, fizikos ir, žinoma, informacinių technologijų sritys. Pastarojoje srityje dirbantys specialistai ir kuria automatizacijos sistemas, ir šių specialistų poreikis jau dabar yra didžiulis ir toks išliks ateityje. Jeigu jau studijuojate – nebijokite įvertinti, ar pasirinkote tinkamą kelią. Gal laikas pergalvoti pasirinkimą ir rinktis studijų kryptį, kuri būtų arčiau technologijų srities? O jei dirbate darbą, kuris, manote, gali būti išstumtas technologinio progreso, siekite naujos pozicijos ar ieškokite jos kitur. Keiskite darbo pobūdį į intelektualesnį, kuriam atlikti reikėtų daugiau kūrybinių ar organizacinių įgūdžių ir kurį būtų sunkiau atlikti „robotams“. Siekti to reikia tikslingai – siūlyti pakeitimus esamame darbo procese, domėtis galimos naujos pozicijos darbo pobūdžiu, imtis naujų iniciatyvų, būti pozityviems ir atviriems naujovėms. Jei žvelgsime į tolimesnę ateitį – vis labiau įsigalės dirbtinio intelekto sistemos, kurios gebės mokytis iš savo patirties, įgyjamų duomenų ir užduočių. Tokios sistemos bus pajėgios konkuruoti ir su intelektualiomis ar kūrybinėmis profesijomis. Bet jas kurs technologijų specialistai kartu su profesionalais iš atitinkamų sričių. Tai gali būti dar vienas argumentas, kodėl verta rinktis technologines specialybes. Gediminas Misevičius yra „Swedbank“ IT padalinio Lietuvoje vadovas