BNS FotoStebint Europos Sąjungos šalių elgseną infliacijos akivaizdoje, Lietuvos Vyriausybės pristatytas antiinfliacinis paketas atliepia ekonomikos poreikius netikėtai susiklosčiusioje paaštrėjusios infliacijos aplinkoje. Su gyventojais susijusios priemonės taiklios, nukreiptos į pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, pristatyti instrumentai leidžia tikėtis operatyvaus įgyvendinimo, su pora išlygų praktiškai išvengta horizontalių ir netaiklių priemonių, tokių kaip netiesioginių vartojimo mokesčių tarifų mažinimas.
Kritikuotinas paliktas 0 proc. PVM centriniam šildymui ir vaiko pinigų didinimas, nes tai jau netaiklios, horizontalios priemonės – vaiko pinigus gauna visos vaikų turinčios šeimos ir tikrai nemaža dalis jų yra pajėgios savarankiškai atlaikyti infliacijos šoką. Verčiau jau būtų NPD padidintas iki MMA ir tikslingiau bei didesne apimtimi atlieptas poreikis apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.
Paramos priemonės verslui taipogi būtinos, taiklios ir, populiariai kalbant, skirtos ne tik gaisrų gesinimui, bet ir į struktūrinius pokyčius. Lietuvos ekonomika ir ypač pramonė yra itin imli energetikos nešėjams, energetikos šokui tęsiantis nuo rudens Lietuvos konkurencingumas stipriai kenčia, tad dujų ir elektros kainų perviršio kompensacijos padės ištverti šį netikėtą energetinį šoką, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonės leistų suvaldyti likvidumo ir apyvartinių lėšų stygiaus problemas, o paspartintos investicijos į energetikos šaltinių balanso pokyčius ir energetinį efektyvumą programuoja struktūrinius imlumo iškastiniam kurui pokyčius, kurie ateityje leis Lietuvai būti atsparesnei analogiškiems energetikos šokams.
Žinoma, šio antiinfliacinio skydo verslui sėkmė priklausys nuo to, kaip skubiai priemonės pasieks verslą. Labai svarbu, kad priemonės verslui būtų įgyvendintos kuo skubiau, nes energetikos krizė sektorius purto jau nuo rudens, o Rusijos karas tai tik dar labiau paaštrino.
I. Genytė-Pikčienė yra „INVL Asset Management" vyriausioji ekonomistė
