Po 1945 m. susiformavusiai tarptautinės prekybos sistemai, kuriai būdinga ilgalaikė didesnio pasaulio prekybos liberalizavimo tendencija, šiandien gresia išbandymas, kokio ji nepatyrė ilgus dešimtmečius. Ypač po to, kai JAV prezidento D. Trumpo administracija įvedė bendruosius nediskriminacinius importo, visų pirma – iš Kinijos, muitų tarifus.
Daugelis tai laiko didžiausiu žingsniu atgal prekybos politikoje nuo Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) pirmtako, sudarymo, ne tik todėl, kad tai daroma motyvuojant pavojumi JAV nacionaliniam saugumui, bet ir todėl, kad tai yra pati neefektyviausia ir todėl retai naudojama prekybos priemonė. Amerikiečiai, be abejonės, pirmieji po 1945 m. atvėrė pasaulio ekonomiką prekybai ir iš esmės prisidėjo kuriant dabartinę pasaulio prekybos sistemą, todėl toks žingsnis yra ir netikėtas, ir keliantis susirūpinimą.
Prekyba jau nebelaikoma ezoteriniu dalyku, o jos teikiama nauda nėra nei vienodai paskirstoma, nei vienodai juntama, net jei bendras balansas yra teigiamas. Trikdantį poveikį visų pirma sukelia automatizavimas ir skaitmeninimas arba kai dėl kokios nors priežasties pramonės produkcija tampa perteklinė. Su šiais pokyčiais susijusius klausimus reikia spręsti atsargiai ieškant pozityvių sprendimų. 2013–2014 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas pagalbą suteikė daugiau kaip 27 600 žmonių.
Pasimokyti iš istorijos
Importo muitų įvedimas Kinijai nėra vienintelė prezidento D. Trumpo protekcionistinė priemonė. Tai ir pasitraukimas iš Ramiojo vandenyno regiono šalių partnerystės susitarimo (TPP), ir grasinimas įvesti muitus kitoms šalims, įskaitant ES. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia jo grasinimas pačiai PPO, sukėlęs stiprų atgarsį Europos Komisijoje. JAV neleidžia paskirti naujų teisėjų į Ginčų sprendimo mechanizmą. Pasitraukus dar bent vienam jų, nebebus kvorumo, ir šis mechanizmas negalės atlikti savo funkcijų. Nuo to momento pradės byrėti visuotinėmis taisyklėmis pagrįsta prekybos sistema, nes nebebus galima išspręsti ginčų.
Be visuotinėmis taisyklėmis pagrįstos sistemos kils pavojus, jog grįšime prie didelių konkuruojančių prekybos blokų, augančio protekcionizmo ir pragaištingų prekybos karų, paskutinį kartą vykusių XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Tai sustiprino Didžiosios depresijos poveikį, kuris savo ruožtu iššaukė militaristinio nacionalizmo augimą.
JAV turėtų pasimokyti iš savo pačios istorijos. 1930 m. dėl Smoot-Hawley tarifų įstatymo, kuriuo buvo įvesti tarifai 20 000 į JAV importuojamų prekių, eksportas sumažėjo 60 proc., kadangi kitos šalys atsakė tuo pačiu.
Protekcionizmas yra labai neefektyvi priemonė, retai tepadedanti tiems, kuriems ji skirta. Vienoje šalyje taikomi tarifai dažnai būna naudingi trečiosioms šalims, kadangi prekyba perkeliama kitur, o šalies viduje kainos vis tiek auga. Dauguma prekių jau nebegaminamos tik vienoje šalyje – tai liudija pasaulinės vertės ir tiekimo grandinės. Importas ir eksportas tampa vis labiau tarpusavyje susiję – nuo 1995 m. importo dalis ES eksportuojamose prekėse padidėjo daugiau kaip 50 proc., iš esmės dėl dalių, komponentų ir gamybos priemonių, pvz., staklių, poreikio.
Vilčių teikia tai, kad kol kas turima mažai įrodymų, jog kitos šalys nori sekti D. Trumpo administracijos pavyzdžiu. Paramą PPO nuolat reiškia ne tik ES, bet ir kitos šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Braziliją, Pietų Afriką ir daugelį kitų. Partnerystę abipus Ramiojo vandenyno atnaujino kitos 11 jos dalyvių. Svarbiausia, kad kyla realus pavojus sutrikdyti prekybą.
Pasaulio bankas parodė, jog besivystančių šalių, kurios sumažino kliūtis prekybai, pajamos augo daugiau nei tris kartus greičiau negu to nepadariusių šalių. Pasak PPO generalinio direktoriaus Roberto Azevedo, „prekyba įrodė esanti viena iš pačių galingiausių priemonių istorijoje, didinančių augimą ir padedančių kovoti su skurdu“. Yra daug sėkmės istorijų, bylojančių apie tai, kad šalims atsivėrus pasauliui, išnyko jų izoliuotumas ir jos įveikė skurdą. Visų pirma, tai pasakytina apie Kiniją, kurios pavyzdžiu plačiai sekama visame pasaulyje. Prekyba ir investicijos taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį norint įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT).
Fantazijos ir realybė
Manoma, kad artimiausius 10–15 metų 90 proc. ekonomikos augimo vyks už Europos ribų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulyje vidurinę klasę papildys apie 2 mlrd. žmonių, ir jie visi norės galimybių pasirinkti, ką valgyti, dėvėti, vairuoti, ar kitaip sieks pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tai labai padidins baltymų ir maisto paklausą.
Šios didžiulės kitur atsiveriančios galimybės gali aplenkti ES verslą ir ūkininkus dėl politinių vėjų Bendrijos viduje. Norint, kad šis verslas neatitektų kitiems – į pakaušį kvėpuoja daugelis sparčiai besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių pasaulyje – ES turi būti konkurencinga, vengti protekcionistinių priemonių ir nebūti surakinta perteklinio reguliavimo. Tačiau gerus prekybos susitarimus pasiekti sunku. Kadangi tarifai mažėja, dėmesys vis labiau krypsta į reguliavimo konvergenciją, kuri savo ruožtu lemia būtinybę išlaikyti aplinkosaugos, socialinius ir kitus standartus. Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo tenka Tarptautinei darbo organizacijai ir svarbioms aplinkosaugos konvencijoms.
Europa pati turi prekybos problemų. Jos, žinoma, pasireiškė populistiniu spaudimu, kurį stebėjome per neseniai vykusius rinkimus Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Neigiamas prekybos poveikis buvo pabrėžtas politiniuose nesutarimuose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (nesėkmingos derybos su Baracko Obamos administracija), vėliau dėl CETA (ES ir Kanados prekybos susitarimas), o dabar dėl „Brexito“.
„Brexitas“ yra ryškiausias šio populizmo pavyzdys. Tie, kurie balsavo už Jungtinės Karalystės (JK) išstojimą iš ES, tvirtina, kad JK, veikdama viena, gali pasiekti kur kas geresnių prekybos susitarimų. Pašaliečiui tai sunku suvokti turint omenyje, kad ES prekybos susitarimai apima bent 75 kitas šalis. Didžiausios JK rinkos už ES ribų yra JAV (17 proc.), antroje vietoje – Kinija (4 proc.), tačiau šis skaičius yra mažesnis už jos prekybą su Airija.
Airijos siena, žinoma, yra vienintelė JK sausumos siena su kitomis ES šalimis, kur, kaip sakoma, fantazijos apie „Brexitą“ galiausiai susiduria su realybe. Padėtis yra kur kas sudėtingesnė: „kietoji“ siena Airijoje taip pat keltų pavojų Didžiojo penktadienio taikos susitarimui, kuris galiausiai nutraukė keletą dešimtmečių ar net šimtmečių trukusią nesantaiką. Siena nėra natūrali. Ji net nesutampa su regiono siena ir padalija ne tik bendruomenes, bet ir ūkius. Ji atsirado prieš 100 metų, kai Airija tapo nepriklausoma nuo Britanijos: dabar sienos atkūrimas tik apsunkintų padėtį.
Tačiau sprendžiant iš to, kaip buvo balsuojama dėl „Brexito“, didelė dalis žmonių mano, jog jiems globalizacija nieko neduoda, ir jie gali tik stebėti, kaip kitos šalys klesti. Europoje taip pat pasireiškia autoritarinis populizmas, sumišęs su tradiciniu priešiškumu prekybos ir verslo atžvilgiu, demonstruojamu prieš kapitalizmą nusiteikusių grupių, kurios, kaip kartą yra pasakęs Winstonas Churchillis, „privatų verslą laiko grobuonišku tigru, kurį reikia nušauti“. Nereikia pamiršti prieš prekybą nukreiptų demonstracijų per ankstesnes PPO ministrų konferencijas, pavyzdžiui, Sietle ir Kankūne, ar 2009 m. G20 viršūnių susitikimą Londone. Kai kurie iš šių neigiamų argumentų nukreipti prieš ES pastangas pertvarkyti mechanizmus, skirtus apsaugoti verslo investicijas į trečiąsias šalis, kurios, jų manymu, privačiam sektoriui suteikia per daug veikimo laisvės.
Protekcionizmas – ne išeitis. Jis sukėlė daug kančių XX a. 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose, todėl dabar sukurti prekybai palankią aplinką yra svarbiau nei kada nors anksčiau.
J. Peelas (Jungtinė Karalystė), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupės narys. 25-erių metų patirtį tarptautinėje prekyboje turintis verslo ir prekybos konsultantas, konferencijoje „Global Šiauliai. Tarptautinės prekybos tendencijos – nauji iššūkiai verslui“ skaitė pranešimą „Prekybos karai XXI a. Puolimas prieš Pasaulio prekybos organizaciją ir tikėtini padariniai ES verslui“.
