Asmeninis archyvasES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) įvairiose mokestinėse iniciatyvose nemažai dėmesio skiriama vadinamajam žaliajam kursui, t. y. tokiai apmokestinimo sistemai, kuri skatintų aplinkai draugišką vartojimą, mažintų taršą, saugotų gamtą ir pan. Šiose iniciatyvose galima rasti įvairių pasiūlymų, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos elektromobiliams, atsinaujinančiųjų šaltinių (saulės, vėjo, vandens ir pan.) energijai, pelno mokesčio lengvatos įmonėms, kurios investuoja į savo įrenginius, siekdamos, kad jie taptų gamyboje efektyvesni ir mažiau teršiantys aplinką ir t. t.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Mokesčiai atlieka įvairias funkcijas, ne tik fiskalinę, kai siekiama surinkti mokesčius į biudžetą, ar reguliacinę, pavyzdžiui, kai mokesčių lengvatomis skatinamos tam tikros iniciatyvos ar verslų veiklos, tačiau ir aplinkosauginę, kai tam tikromis mokesčių lengvatomis siekiama skatinti įsigyti turtą, mažiau teršiantį aplinką.
Ar Lietuvos mokesčių sistema skatina žaliąjį kursą? Panagrinėkime vieną pavyzdį.
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo apribojimai.
Iki šių metų Lietuvoje ribojimų dėl automobilio išlaidų atskaitymų skaičiuojant įmonėms pelno mokestį nebuvo. Iki šiol įmonės veikloje pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti naudojamų lengvųjų automobilių įsigijimo kaina galėjo būti atskaitoma iš pajamų proporcingai per automobilio nusidėvėjimo laikotarpį.
Tarptautiniuose tyrimuose neretai atkreipiamas dėmesys į tokias iniciatyvas, kurios ne riboja tam tikrus atskaitymus, o suteikia papildomas mokesčių lengvatas.
Kokia naujųjų ribojimų esmė? Įmonės finansinėje apskaitoje bei pelno mokesčio skaičiavimo tikslais visas turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis yra toks, kuris naudojamas ilgiau nei vienus metus ir jo nusidėvėjimas skaičiuojamas per tam tikrą laikotarpį. O trumpalaikis turtas naudojamas trumpiau nei metus ir jis nurašomas iš karto į įmonės sąnaudas. Ilgalaikis turtas yra būtinas įmonės egzistencijai, finansiniams rezultatams ir veiklos tęstinumui. Tai gali būti įvairūs materialūs objektai, tokie kaip žemė, pastatai, įrenginiai ir transporto priemonės, kurie padeda įmonei vykdyti veiklą ir generuoti pajamas.
Nuo šių metų Lietuvoje lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, atsižvelgiant į tai, kiek automobilis išmeta anglies dioksido į aplinką. Ribojimai veiks keturiomis pakopomis priklausomai nuo automobilio taršos:
1. Kai automobilio išmetamas CO2 kiekis bus lygus 0 g/km, iš pajamų galės būti atskaitoma ne daugiau kaip 75 tūkst. eurų lengvojo automobilio kainos.
2. Kai CO2 kiekis neviršys 130 g/km, iš pajamų bus galima atskaityti ne didesnę kaip 50 tūkst. eurų kainos dalį.
3. Kai CO2 kiekis viršys 130 g/km, bet ne daugiau kaip 200 g/km, iš pajamų bus galima atskaityti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų.
4. Kai CO2 kiekis viršys 200 g/km, iš pajamų galės būti atskaitoma iki 10 tūkst. eurų.
*****susije*****
Pavyzdžiui, įmonė šiais metais įsigyja automobilį, kurio tarša siekia 135 g/km, už 65 tūkst. eurų be PVM. Bus leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų tokio automobilio įsigijimo išlaidų. Vadinasi, likusi automobilio įsigijimo kainos dalis, t. y. 40 tūkst. eurų, bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Tokiu atveju dėl įsigaliojusių naujų apribojimų įmonė netektų kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų siekiančio pelno mokesčio sutaupymo, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, kai tokių ribojimų nebuvo.
Ar šie ribojimai paskatins įmones įsigyti mažiau taršius automobilius? Aiškaus atsakymo nėra. Senesni automobiliai yra taršesni, bet ir pigesni. Todėl ypač ribotus finansinius išteklius turinčios įmonės įsigis tuos automobilius, kurie bendra prasme joms bus pigesni nepaisant galimos taršos aplinkai.
Tarptautiniuose tyrimuose neretai atkreipiamas dėmesys į tokias iniciatyvas, kurios ne riboja tam tikrus atskaitymus, o suteikia papildomas mokesčių lengvatas – pavyzdžiui, mažiau taršių automobilių nusidėvėjimą galima greičiau priskirti sąnaudoms nei taršių automobilių ir taip mokėti mažesnį pelno mokestį.
Kita vertus, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste suprantamas valstybės poreikis surinkti papildomų lėšų į biudžetą, todėl pasirenkamas variantas per ribojimus, nes kiekviena mokesčių lengvata reiškia ir mažesnes mokestines pajamas į valstybės biudžetą.
Užsienio valstybių praktikoje sutinkami įvairūs pelno mokesčio tikslais automobilių nusidėvėjimo modeliai, kuriais skatinamas žaliasis kursas: arba leidžiama greičiau nudėvėti mažiau teršiančius automobilius, arba, kaip ir Lietuvoje, taikomi tam tikri nusidėvėjimo apribojimai priklausomai nuo automobilio taršos.
Šis pakeitimas bus taikomas, apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Apribojimai bus taikomi tik šįmet ir vėliau įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
