Margarita VorobjovaitėTarptautinių žodžių žodynas yra neplona knyga, pilna žodžių, kurių daugelis vartojami ir Lietuvoje. Čia turime ir absento, ir šiek tiek makiavelizmo, be to, vaflių. Bent vienas žodis iki šiol išsiskyrė – boikotas, kuris techniškai mūsų šalyje šį tą reiškia, bet praktiškai – nelabai.
Pabandykime apžvelgti neilgą ir šiek tiek neformalią „moderniųjų“ laikų Lietuvos verslo boikotų istoriją.
Taigi, 2006-ieji. „Kai norisi mėsos – tiesiog nepirk „Krekenavos“, – tokia fraze pirkėjų boikoto akciją norėta įžiebti pačiame vadinamojo vokelių skandalo įkarštyje. Tuomet viena „Krekenavos“ įmonės darbuotojų, mėsos sūdytoja, įskundė bendrovę, kad jai pinigai mokami vokelyje. Nors tokia praktika buvo vieša paslaptis ne vienoje to meto įmonėje, prabilus darbuotojai, visuomenė gavo to patvirtinimą. Prie akcijos net prisijungė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga. Toks veiksmas šiandien nustebintų. Boikotas organizuotas grandininiu elektroniniu laišku, dar vienu primirštu būdu, – gavai, persiųsk kitiems.
Tais pačiais metais kilo ir dar vienas „ideologinis“ kvietimas boikotuoti po to, kai „Kalnapilis“ savo reklamoje panaudojo besilinksminantį rūpintojėlį. Kaip tuo metu žiniasklaidai komentavo bendrovių atstovai, nė vienai įmonei tokie raginimai didelio nuostolio nepadarė.
Netrukus stebėjome ir kitos rūšies boikotą. Protestuojant prieš kylančias pieno kainas paskelbta akcija „Nepirk pieno produkto lietuviško“, o 2011 m. kilo panašaus tipo boikotas, sukeltas žaismingai perdramatizuotos vartojimo krizės – „cukraus panikos“. Tai irgi nesuveikė.
2013 m. prekybos tinklą „Maxima“ Lietuvoje buvo raginama boikotuoti po Latvijoje įvykusios Zuolitūdės tragedijos, per kurią žuvo 54 žmonės. Latvijoje, pasak tinklo tiekėjų, pirkėjų protestas buvo juntamas, tačiau Lietuvoje gyvenimas tekėjo sava vaga. Žinoma, latvius tragedija palietė tiesiogiai, todėl neteisinga tikėtis panašaus atgarsio mūsų šalyje. Visgi šiandien „Maxima“ Latvijoje veikia sėkmingai. Tyrimų agentūra „Kantar“ 2019 m. paskelbė, kad tai yra trečias mėgstamiausias prekės ženklas Latvijoje. Lygis.
Gerokai daugiau tautiečių įtraukė vartotojų boikotas po vadinamojo kalafiorų skandalo. Socialinių tinklų suvienyti nepatenkinti gyventojai tris dienas nėjo į prekybos tinklus ir su viltimi laukė po kelių savaičių įvyksiančio „Lidl“ atidarymo.
Šiandien pirkinių krepšelius lyginančios bendrovės matuoja, kad pigiausias pirkinių krepšelis net ne visada yra iš „Lidl“, tačiau niekam nebeįdomu. Maža dalis pirkėjų bent apytiksliai pasakytų, kiek šiandien kainuoja tiek šurmulio sukėlę kalafiorai. Visgi techniškai protestas suveikė – prekybos tinklai žiniasklaidai teigė fiksavę iki kelių procentų pirkėjų sumažėjimą.
Tačiau boikoto įveikimo receptas iki šiol būdavo paprastas. Jei pirkėjai neperka produkcijos, mušk kainas. Praėjus vos dienai po minėto prekybos centrų boikoto „Maxima“ paskelbė daugybei prekių taikomą 20–40 proc. nuolaidų dieną.
Pereikime prie aktualijų – 2020-ųjų „Grigeo“ produkcijos boikoto. Nežinia, kiek jis truks ir ar šį žurnalą į rankas paėmę skaitytojai apskritai dar prisimins, kas tas „Grigeo“ skandalas.
Tačiau šis atvejis visgi žymi šiokią tokią slinktį. Oficialiai dėl etinių priežasčių įmonės produkcija atsisakė prekiauti trys stambūs prekybos tinklai. Kitaip tariant, skirtingai nei aptartais atvejais, šįsyk jie „padėjo“ pirkėjams apsispręsti. Palyginkime su minėtos mėsos įmonės produkcijos atveju prieš 14 metų. Mėsa ne tik buvo prekiaujama kaip prekiavus – dar daugiau, bendrovė net organizavo akciją pavadinimu „Kas gaus „Krekenavos“ vokelį?“, per kurią pirkėjai turėjo galimybę laimėti vokelius su pinigais.
Kas tai – branda ar viešieji ryšiai? Gestas, kad nuo šiol kas nors keisis?
Iki dabar šalyje nedaug prekių ženklų valdytojų buvo linkę reaguoti į su galutiniu produktu tiesiogiai nesusijusius tiekėjų apsivožimus. Parodyti aiškią poziciją. Sietis su Lietuvos mastu kontroversiškesne socialine idėja. Įmonės ir prekės ženklų valdytojai paprastai stengiasi likti ideologiškai neutralūs ir visiems geri. Skirtingai nei, pavyzdžiui, JAV, kur korporacijų vadovai už savo ilgą liežuvį (ar greičiau trumpą tviterio įrašą) nuolat sulaukia įvairių visuomenės grupių pasipiktinimo, Lietuvoje nemažai vadovų ir savininkų yra pragmatiškai arba iš prigimties tylūs. O jeigu kuris ir sudrumsčia vandenį, šie pareiškimai boikotais nevirsta. Šįsyk „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis buvo priverstas viešai pasakyti, kad, šiaip jau, jam rūpi gamta.
Tad sekime šį skandalą, įmonės veiksmus ir stebėkime parduotuvių lentynas. Natūralu, kad kada nors turi ateiti išrišimas. Pažiūrėkime, kas pirmas sugrįš – pavasarinės kregždės ar „Grite“ tualetinis popierius. Galbūt galiausiai paaiškės, kad užtenka turėti profesionalią krizių komunikacijos strategiją. O prekybininkams – operatyvią viešųjų ryšių strategiją.
Gytis Kapsevičius yra IQ apžvalgininkas
