
Biologė, knygų autorė ir iniciatorė, mecenatė Danguolė Butkienė kviečia lankytis ne tik MO muziejuje, kurį įsteigė su vyru Viktoru Butkumi, bet ir Lietuvos bei pasaulio soduose. Ką tik solidų leidinį „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“ pristačiusi autorė Agnei Žemaitytei papasakojo, kaip sodai gelbsti miestus nuo klimato atšilimo padarinių ir ką daryti lietuviams kraštovaizdžio dizaineriams, svajojantiems apie pasaulinę šlovę.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Ar turite mėgstamiausią sodą, kurį dažnai aplankote? Kokių patirčių ieškote vaikščiodama po sodą, kuriame lankotės dažnai?
– Esu namisėda – dažniausiai lankausi savo namų sode ir šalia esančiame miške, taip pat sodyboje Švenčionių rajone ir draugų soduose. Anksčiau, kai gyvenome Žvėryne, labai mėgau Vingio parką, taip pat pasivaikščiojimus Vilnelės pakrantėmis žvelgiant į Kalnų parko šlaitus. Mėgstu senus obelų sodus, apskritai senus medžius – jie išraiškingi kaip ir seni žmonės. Smagu, esant galimybei, apsilankyti Užutrakio parke. O mieste džiugina kiekvienas naujai sutvarkytas miesto sodas, pavyzdžiui, Bokšto gatvės skveras ir, žinoma, MO muziejaus sodelis. Bet koks sąlytis su gamta, ar tai būtų sodas, ar miškas, atneša didžiulį pasitenkinimą, nusiraminimą, pilnatvės ir atgaivos jausmą.