Dar neseniai smegenys atrodė paslaptingiausias žmogaus organas, o šiandien mokslininkai jau geba paaiškinti, kas jose vyksta, kai priimame vienokius ar kitokius sprendimus. Apie tai, kad net ir didžiausio žmonijos istorijoje agresoriaus smegenys nesiskiria nuo taikiausio jos atstovo, Agnei Žemaitytei pasakoja Roberto M. Sapolsky knygos „Elgesys“ mokslinis redaktorius, neuropsichologas prof. Albinas Bagdonas.
– Kodėl pastaruoju metu taip smarkiai išaugo susidomėjimas neuropsichologija?
– Žmones domina priežastys. Jiems įdomu, kodėl vienu atveju reaguojame vienaip, kitu – kitaip. Kai kalbame apie žmogaus psichiką, jo elgesį, matome tik išorę. Kodėl jis toks yra, kas mūsų viduje, iki šiol buvo sunkiai paaiškinama. Teorijų, hipotezių, modelių, kaip mūsų smegenys veikia, būta, bet tokia informacija žmonėms buvo sunkiau prieinama. Dabar atsiranda populiarios literatūros, neuropsichologai, psichologai, neurologai bando labai išsamiai paaiškinti, kaip gimsta mūsų mintys ir emocijos. Ir tai žmonėms įdomu.
Be to, pakilo žmonių psichologinis raštingumas. Jau nepakanka žinoti, kad kenčiame dėl streso, depresijos. Žmonės nori išsiaiškinti, kas tuo metu vyksta jų smegenyse, kad būtų galima tai valdyti.
