Amerikiečių poetui Allenui Ginsbergui tikriausiai priklauso pirmos žymios asmenukės Lietuvoje autorystė. Ieva Rekštytė patenka į veidrodžių labirintą ir seka ekscentriškojo bitniko viešnagės Vilniuje pėdsakais.
„Šnipinėju save Vilniuje (Lietuvoje), antra naktis Sovietų Sąjungoje, su pižama, ką tik išsivalęs dantis, pro didelę plytelėmis išklotą sieną ir vonios kambario duris, viešbučio kambaryje, pasirengęs miegoti po ilgos kelionės lėktuvu Niujorkas–Stokholmas–Maskva su Arthuru ir Inge Milleriais, visi deleguoti Amerikos menų ir literatūros instituto į Sovietų rašytojų sąjungą. Pristačiau Whitmaną kaip dvasinį išsilaisvinimą (anot JAV Juodosios, Moterų, Cenzūros ir galiausiai Gėjų bibliotekų), o sovietų pirmininkas Fedorenka atsakė, kad aš per daug nutolau nuo literatūrinių reikalų.“ (Spalio 18 d., 1985 m.)
Toks šios nuotraukas aprašas pasiekia mano elektroninį paštą iš Niujorko. Rašytojo palikimą tvarkančio „Allen Ginsberg Estate“ vadybininkas Peteris Hale’as teigia, kad daugiau apie vizitą Vilniuje ir kelis jo metu darytus autoportretus A. Ginsbergas neužsimena nė vienoje iš trijų savo biografijų, tai vienintelis autentiškas jo įrašas. „Tiesa, galite pabandyti paieškoti, gal apie šią kelionę jis pasakojo žurnaluose, su kuriais bendradarbiavo, – laiške rašo Peteris. – Tačiau tikimybė menka, be to, užtruktų labai daug laiko naršyti archyvuose.“ O poeto archyvas, švelniai tariant, platus. Į Toronto Thomo Fisherio retų knygų biblioteką neseniai suplūdo beveik 8 tūkst. fotografijų, tad P. Hale’ui teko nemažai tyrinėti šią gausią medžiagą. Dar daugiau nei 200 sidabro atspaudų „Larry&Cookie Rossy“ šeimos fondas perleido Toronto universiteto meno centrui. Ir tai tik vizualusis, tačiau menkai žinomas amerikiečių poeto (kaip teigia jo kūrybos gerbėjas, rašytojas Rolandas Rastauskas, – vieno iš jo kartos lietuvių autorių „pribuvėjų, godotojų ir karalių“) palikimas.
1944–1997 m. laikotarpio (nuo tada, kai A. Ginsbergui buvo aštuoniolika, iki jo mirties) nuotraukose atsiveria miestų, kuriuose rašytojas lankėsi, ir bohemos, su kuria bičiuliavosi, metraštis. Iš fotografijų žvelgia Bobas Dylanas, Paulas McCartney, Iggy Popas, Willemas de Kooningas, Johnas Cage’as, Jackas Kerouacas (dokumentiniame filme „The Life and Times of Allen Ginsberg“ savo homoseksualumo neslėpęs poetas prisipažįsta, kad romano „Kelyje“ autorius jam visada atrodė labai patrauklus) ir kiti. Visi šie unikalūs kadrai taps prieinami mokslininkams, o kai kurie bus eksponuojami ir visuomenei – tai rašoma Toronto universiteto tinklalapyje.
