Gretos Juodžiukynaitės nuotr.„Trys viename“, – taip galima apibūdinti Jolitos Bernotienės ir Onutės Grigaitės knygą „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą“. Joje Agnė Žemaitytė rado ne tik viduramžiais gyvenusios vienuolės šv. Hildegardos biografiją, bet ir 28 augalų aprašymus bei 56 jų įkvėptus originalių patiekalų receptus.
Knygos rankraščiui jau iškeliavus į spaustuvę, O. Grigaitė išvyko į piligriminę kelionę po šv. Hildegardos gyventas vietas. Vokietijoje ji aplankė Bermersheimą, kur, manoma, gimė Hildegarda, taip pat Disibodenbergą, kur stovėjo benediktinių vienuolynas, į kurį ji buvo atiduota vaikystėje. Piligrimų kelias vedė ir pro Rupetsbergą, kur Hildegarda įkūrė vienuolyną ant Nahės upės kranto, kitoje Reino pusėje šventosios įsteigtą Eibingeno vienuolyną. Nors iki šių dienų išlikę tik vienuolynų griuvėsiai, netoliese įsikūrusios vienuolės benediktinės puoselėja šv. Hildegardos palikimą.
Kodėl ši kelionė surengta tik pabaigus knygą? „Per pandemiją keliauti negalėjome. Be to, reikėjo subręsti šiai kelionei, – prisipažino O. Grigaitė. – Sutikau seserį Sofiją, kuri taip pat domisi Hildegarda, labiau jos giedojimu. Ji pažinojo vieną kunigą Prancūzijoje, jį pasikvietėme į Lietuvą, suorganizavome sesiją apie Hildegardą. Taip kilo dar didesnis noras pažinti šią moterį.“
O. Grigaitė įsitikinusi, kad knyga „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą“ – tik pradžia. Ši moteris verta daug išsamesnės pažinties. Ir piligriminė kelionė į ją vykusiems leido sužinoti, kiek dar daug jie nežino. Dabar O. Grigaitė labiausiai norėtų, kad į lietuvių kalbą būtų išverstos pačios šv. Hildegardos parašytos knygos.
