Dmitrijus MatvejevasIš savotiško liūdesio, kad didysis menas pinga, žmonės tampa primityvesni ir seklesni, apimtas panikos dėl ateities nežinomybės, Gintaras Varnas ėmėsi vienos įtakingiausių praėjusio amžiaus antiutopijų – Aldouso Huxley „Puikaus naujo pasaulio“. Laimės ir laisvės priešpriešą narpliojantis režisierius jaučiasi laisvas. Agnė Žemaitytė aiškinasi – tik laisvas ar ir laimingas?
G. Varno premjera pagal brito A. Huxley „Puikų naują pasaulį“ Jaunimo teatras pradeda 57-ąjį sezoną. 1932 m. pasirodęs svarbiausias rašytojo kūrinys šiandien skamba kaip pranašiška XXI a. pradžios antiutopija.
Mūsų laikų puikus naujas pasaulis – tai naujas visuomeninis mąstymas, pagrįstas civilizacijos laimėjimais, verčiančiais siekti gerovės, laimės ir socialinio stabilumo, aukojant asmens laisvę ir individualumą. Globaliame pasaulyje tokį mąstymą formuoja valstybė, kartu su didžiųjų korporacijų pagalba išrandanti ekonominės gerovės modelius be prievartos kontroliuoti ir valdyti mases. Visuotinai diegiama lengvos laimės ir malonumų minkštoji galia užkariauja didžiąją visuomenės dalį tiek demokratinėse, tiek totalitarinėse valstybėse. Šitaip naujame pasaulyje žmonėms skiepijamą meilę savo vergijai, pasak A. Huxley, galima įtvirtinti įvykdžius gilią vidinę revoliuciją žmonių protuose ir kūnuose. Revoliucija prasideda nuo pat gimimo ir vaikystės. Formuojama puikaus naujo pasaulio visuomenė skirstoma į išrinktųjų elito ir „runkelių“ grupes. Paauglystėje skiepijamas beskausmio ir bejausmio darbo ir malonumų kultas. Bet koks savarankiško mąstymo daigas išraunamas. Skausmą mokoma malšinti somos narkotiku. Paradoksalu, kad tokios visuomenės atstovai mano, jog gyvena ir veikia savo laisva valia. Aprašydamas puikų naują pasaulį, A. Huxley iš ano laiko ragina priešintis jam, ieškant autoritetingų sąjungininkų senajame pasaulyje. Pavyzdžiui, tokių kaip Shakespeare’as...
Pirmą kartą Lietuvos scenoje interpretuodamas A. Huxley kūrybą, G. Varnas gvildena esminius jauno žmogaus pasirinkimo šiandieniame pasaulyje klausimus. Anot režisieriaus, A. Huxley distopija kelia bauginančią laimės ir laisvės dilemą. Naujajame pasaulyje šios sąvokos tampa antagonistėmis. O jeigu taip, tai koks žmogus iš dviejų variantų – laimės ar laisvės – rinksis pastarąją? Mes nesame taip toli nuo bauginančio „Puikaus naujo pasaulio“. Vartojimo, pramogų ir gerovės visuomenės neišvengiamai ugdo nuo tų dalykų priklausomus žmones...
