Prieš penkerius metus pirmą kartą 30-ies pastatų duris pravėręs „Open House Vilnius“ šiemet jų siūlo aplankyti gerokai daugiau – net 70. Kurių ekskursijų vertėtų nepraleisti ir kaip pažinti architektūrą, Laura Čiginskaitė klausė festivalio programos kuratorės Agnės Motiejauskaitės.
– Šiais metais festivalio tema – mąstymą keičianti architektūra. Kokius statinius įvardytumėte kaip tokios architektūros pavyzdžius?
– Mąstydami šia tema labai daug diskutavome, nes ji – plati, filosofinė, psichologinė, liečia ne tik kiekvieną iš mūsų asmeniškai, bet ir plačias visuomenės grupes. „Open House Vilnius“ yra edukacinis renginys, siekiantis įtraukti žmones į pokalbį apie architektūrą, jos kokybę, svarbą kiekvienam iš mūsų. Mus mokė, kad pastatas – meno kūrinys, ir geriausia, kai jis kalba pats už save. Diskutavome, kokią žinutę pastatai, apie kuriuos jau ne vienus metus pasakojame, perduoda paprastam miesto gyventojui. Pildydami programą stengiamės plėsti lankytojo patirtį ir suteikti galimybę architektūros kūrinį pažinti ne tik kaip erdvėje izoliuotą daiktą, bet ir kaip gyvą, tam tikrą dinamiką aplink save kuriantį ir žmonių kasdienybei įtaką darantį mechanizmą. Šiais metais į programą įtraukėme ne tik statinius, bet ir urbanistinius kompleksus, suprasdami, kad miestą keičia ne tik taškinis objektas, bet ir miesto erdvinė sąranga, kokybiškos viešosios erdvės, kuriomis kasdien naudojasi miesto gyventojai. Geras pavyzdys, kalbant apie pokytį, būtų „Ogmios miestas“ – jis neseniai rekonstruotas „DO architects“ studijos.
– Daug diskusijų kyla dėl sovietinės architektūros, dažnai svarstoma, ar ji tikrai įdomi, ar reikia apie ją kalbėti. Koks jūsų požiūris?
